Pirmąją karo dieną, birželio 22-ąją, Panevėžio apskrities ligoninė paversta karine. Per incidentus su įbaugintais kareiviais buvo sužeista civilių gyventojų ir ligoninės darbuotojų. Be abejo, pateko ir partizanų. Pagalba jiems ypač buvo įtarinėjama gailestingoji sesuo Zinaida Emilija Kanevičienė. Pasklidus gandams, kad ligoninėje partizanai ieško čia gydomų kareivių ginklų, čekistai suėmė ligoninės vedėją Juozą Žemgulį ir chirurgus Antaną Gudonį bei Stasį Mačiulį. Manydama išgelbėsianti gydytojus, Z.E.Kanevičienė pati pasidavė čekistams. Ją išvedė, bet ir gydytojų nebepaleido. Be jokio pagrindo žiauriai tardyti ir kankinti visi medikai buvo nužudyti NKVD areštinėje (dabar Panevėžio kraštotyros muziejus) birželio 25 ar 26 d., sprunkant iš miesto paskutiniams čekistams ir sovietinio partinio aktyvo likučiams.
Toje pat areštinėje tuo pačiu metu tardant nukankinti dar du panevėžiečiai, galbūt susiję su Birželio sukilimu. Tai tarnautojas Antanas Čilinskas ir inžinierius Vilhelmas Vaišvila.
Bolševizmo aukų laidotuvės įvyko birželio 29 d. Laidotuvių procesijoje ėjo Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas, kiti aukšto rango dvasininkai, apie 7000 panevėžiečių. Liepos 7 d. Kristaus Karaliaus katedroje vysk.K.Paltarokas laikė gedulingas pamaldas už žuvusiuosius partizanus, pirmąsias karo aukas ir vokiečių karius.
1941 m. gruodžio 8 d. Panevėžio mergaičių gimnazijoje įvyko sovietų saugumiečių nukankintų aukų atminimo minėjimas, kurio metu atidaryta žymaus fotografo Jono Žitkaus darbų apie šiuos kraupius įvykius paroda. Vėliau dėl tų nuotraukų J.Žitkus buvo ištremtas 10 metų kalėti į Sibiro lagerius.
Miesto medikai ir visuomenė 1943 m. ligoninės skverelyje savo lėšomis pastatė Bernardo Bučo sukurtą paminklą keturiems nukankintiems kolegoms. Traukiantis vokiečiams ir artėjant frontui 1944 m. paminklas naktį dingo. Jį su ligoninės ūkvedžiu ir vienu ligoniu toje pat vietoje užkasė gyd.Jonas Statkevičius. Dėl to grįžus sovietų valdžiai jis tris kartus buvo kviečiamas į saugumą, bet paslapties neišdavė. Po kelių dešimtmečių statant naujus ligoninės korpusus, paminklinis akmuo porą kartų buvo aptiktas, bet paliktas gulėti vietoje iki Nepriklausomybės atkūrimo.
Prasidėjus Atgimimui 1988 m. lapkričio 1 d. paminklas buvo atstatytas. Jį restauravo skulpt.Algimantas Vytėnas, pašventino Katedros klebonas monsinjoras Juozapas Antanavičius.
Visų keturių savo profesijai ištikimų medikų vardais pavadintos Panevėžio gatvės.
