Septyni Katalikų Bažnyčios sakramentai pažada tikintiesiems mylinčią ir gydančią Dievo artumą svarbiausiais jų gyvenimo momentais. Sunkiai sergant, apėmus egzistencinei baimei ar artėjant mirties valandai, jėgų ir paguodos suteikia Ligonių patepimas.
Jeigu jums ar jūsų artimiesiems reikia Ligonių patepimo sakramento, kreipkitės į savo parapijos kunigą. Didesnėse ligoninėse yra galimybė pasikviesti kunigą vietoje.
Kokiu atveju teikiamas Ligonių patepimas?
Daugelis katalikų Ligonių patepimo sakramentą vis dar laiko „paskutiniu patepimu“. Tačiau lotyniškas posakis „extrema unctio“ nebūtinai suvoktinas laiko prasme, kaip „paskutinis“ veiksmas žmogaus gyvenime. Vadovaudamasi Vatikano II susirinkimo nutarimais, dabar Bažnyčia apie ligonių patepimą sako, kad šis sakramentinis Dievo priartėjimas gali pagelbėti ne tik mirties akivaizdoje ar pavojuje, bet ir sunkiai sergant. Ligonių patepimą galima priimti sužinojus sunkios ligos diagnozę arba prieš sudėtingą operaciją. Ilgai, sunkiai ligai užklupus, Ligonių patepimo sakramentas gali būti suteikiamas keletą kartų.
Kaip švenčiamas Ligonių patepimas?
Atsižvelgiant į aplinkybes, prieš šį sakramentą gali būti atliekama išpažintis, po Ligonių patepimo duodama Komunija.
Po trumpos įžanginės maldos, atgailos akto ir skaitinio iš Šventojo Rašto kunigas sukalba dėkojimo maldą. Tuomet ligoniui uždeda ant galvos rankas, po to patepa kaktą ir delnus pašventintu aliejumi, darydamas kryžiaus ženklą ir sakydamas:
Šiuo šventu Patepimu ir savo didžiu gailestingumu tepadeda tau Viešpats Šventosios Dvasios malone, kad tave, iš nuodėmių išlaisvintą, išganytų ir negalę maloningai palengvintų. Amen.“
Ligonių patepimas baigiamas Tėve mūsų malda ir palaiminimu.
Biblinės ligonių patepimo ištakos
Evangelijose pasakojama apie Jėzaus meilę bei artumą ligoniams. Galime prisiminti, kaip Jėzus išgydė neregį (žr. Mk 10, 46–52) arba kaip gydė įvairius ligonius Kafarnaume (žr. Lk 4, 40). Jėzui gydant paprastai svarbus būdavo rankų uždėjimas ir paguodžiantys žodžiai bei anuo metu itin vertintas aliejus. Patepimo aliejus buvo ne tik išskirtinio orumo išraiška (juo buvo patepami karaliai; šiuo atveju prisimename pateptąjį Karalių – Kristų), jis buvo vartojamas ir kaip gydymo priemonė.
Patepti aliejumi reiškė leisti pateptajam pajusti išskirtinį Dievo artumą, suteikti jam pasitikėjimo. Apaštalas Jokūbas laiške savo bendruomenei ragino patepti ligonius Jėzaus vardu: „Kas nors jūsuose serga? Tepasikviečia Bažnyčios kunigus, ir jie tesimeldžia už jį, patepdami aliejumi Viešpaties vardu. Tikėjimo malda išgelbės ligonį, ir Viešpats jį prikels, o jeigu jis būtų nusikaltęs, jam bus atleista.“ (Jok 5, 14–15)