Sutvirtinimas – dvasinė branda
Sutvirtinimo sakramentas yra tarsi krikšto užantspaudavimas. Juo patvirtinamas ir įtvirtinamas besąlygiškas Dievo „taip“, kurį pirmąkart patyrėme pasikrikštydami. Tad sutvirtinimas yra padrąsinimas: galiu drąsiai prisiimti savo gyvenimą, nes jėgų tam suteikia Dievas. Aš patvirtinu savąjį „taip“ Dievui. Taip, aš tikiu į Dievą.
Kodėl reikia priimti Sutvirtinimo sakramentą? Atsakymą į šį klausimą ir daugiau naudingos informacijos rasite čia.
Sutvirtinimo reikšmė
Sutvirtinimas Šventosios Dvasios galia
Kas yra teisinga? Kaip turiu elgtis? Kas bus toliau? Kasdienis gyvenimas neretai kelia daug klausimų ir iššūkių. Sutvirtinimo sakramentu Dievas man pažada: būsiu su Tavimi! Teiksiu tau stiprybės Šventosios Dvasios galia. Fiziškai tai patirsiu, kai vyskupas laimindamas uždės ranką man ant galvos, kai šventąja krizma pateps mano kaktą, tardamas: „Šiuo ženklu priimk Šventosios Dvasios dovaną.“
Dovana ir užduotis
Tačiau ši Dievo dovana man taps ir užduotimi. Sutvirtinimas susijęs su misija veikti drauge su Jėzumi, liudyti savo tikėjimą ir prisiimti atsakomybę. „Juk mes esame Kristaus aukos kvapsnis, gyvenimo kvapsnis, vedanti į gyvenimą“, – sako apaštalas Paulius (plg. 1 Kor 2,15–16). Tai primena krizmos aliejaus, kuriuo patepama sutvirtinamojo kakta, kilnus kvapas.
Sutvirtinimo eiga
Pasirengus sutvirtinimui, sakramentas suteikiamas per šv. Mišias. Po pamokslo sutvirtinamieji atnaujina savo krikšto pažadus, atsižada piktosios dvasios ir išpažįsta tikėjimą į Dievą.
Sutvirtinimo maldoje vyskupas, iškeldamas rankas virš sutvirtinamųjų, prašo Dievo atsiųsti Šventąją Dvasią ir jos dovanas. Po to prieina prie kiekvieno sutvirtinamojo ir krizmos aliejumi paženklina jo kaktą kryžiaus ženklu, tardamas:
„N., šiuo ženklu priimk Šventosios Dvasios dovaną.“
Sutvirtinamasis atsako: Amen.
Vyskupas: Ramybė tau.
Sutvirtinamasis: Ir tau, ganytojau.
Tuo metu sutvirtinimo globėjas stovi už sutvirtinamojo, uždėjęs dešinę ranką ant jo dešinio peties, taip išreikšdamas jam savo paramą.
Sutvirtinimo globėjas ar globėja
Kadangi krikštas ir sutvirtinimas tarpusavyje susiję, Bažnyčios Kanonų teisė nurodo (žr. kan. 892), kad geriausia, jog sutvirtinimo globėju būtų krikštatėvis ar krikštamotė.
Krikštatėviai sutvirtinamajam turi būti tikėjimo liudytojai ir geri palydovai jo tikėjimo kelyje.
Sąlygos tapti sutvirtinimo globėju yra tos pačios, kaip ir norinčiam tapti krikštatėviu ar krikštamote: jis turi būti mažiausiai 16 metų amžiaus, priėmęs Krikšto ir Sutvirtinimo sakramentus Romos Katalikų Bažnyčioje.