Gimė 1911 m. rugsėjo 5 d. Serapiniškio k., Rokiškio valsčiuje. Sunkūs karo ir pokario metai lydėjo A.Gudonio vaikystę, nes greitai neteko tėvo. Baigęs Rokiškio valstybinę gimnaziją, 1932 m. jis įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto Medicinos skyrių. 1938 m. baigė studijas ir gavo gydytojo diplomą. Iš pradžių dirbo Rokiškyje, o 1939 m. buvo priimtas dirbti į Panevėžio apskr. ligoninę chirurgijos skyriaus asistentu.
Buvo ligonių ir bendradarbių nepaprastai mėgiamas dėl savo kuklumo, nuoširdumo, prieinamumo ir draugiško elgesio su visais. Išgelbėjo nuo tremties į Sibirą keletą gydytojų. Savo, kaip gydytojo, pašaukimą, A.Gudonis suprato taip giliai, kad jį kėlė aukščiau už akivaizdų pavojų savo gyvybei. 1941 m. birželio 23 d., čekistų suimtas ir tik vargais negalais išsisukęs, grįžo prie operacinio stalo gelbėti gyvybių. Žinią per Kauno radiją apie Nepriklausomybės atkūrimą sutiko su džiaugsmo ašaromis, kad galės nevaržomai dirbti laisvai Lietuvai.
Bet po trijų dienų, birželio 26 d., kartu su minėtais dviem gydytojais bolševikų buvo žiauriai nužudytas.
Trijų gydytojų ir medicinos sesers nukankinimas rodo, kad juose nebuvo nė žymės kaltės. Vienintelis jiems “priekaištas” galėjo būti tas, kad jie, kaip lietuviai, ėjo iki galo savo kaip piliečio ir mediko pašaukimo keliu.
