Leliūnų Šv. Juozapo parapija

Istorijos šaltiniuose Leliūnai minimi nuo XVII a. Pirmoji Romos katalikų bažnyčia čia pastatyta 1698 m., tačiau gana ilgai parapijos nebuvo. Leliūnai priklausė Vyžuonų parapijai.

1788 m. Juozas Pomarnackas, Leliūnų dvaro savininkas (kitais duomenimis dvarininkas Butleris), pastatė naują kryžiaus formos medinę bažnyčią (12×28 m²), kurios bokštelyje kabojęs signatūrinis (su autoriaus parašu ir šventinimo ženklais) varpelis. Iš lauko pusės bažnyčia apmušta lentomis, viduje Šv. Juozapo su kūdikėliu Jėzumi altorius. 1793 m. įsteigta parapija.

1794 m. pradėtos rašyti metrikų knygos: 1794–1827 m. lotyniškai, 1828–1848 m. lenkiškai, 1849–1816 m. rusiškai, 1917–1918 m. lotyniškai, o nuo 1920 m. lietuviškai. Sovietinės okupacijos metu metrikų knygos buvo atimtos.

1795 m. bažnyčiai dovanotas valakas  (apie 20 ha) žemės, vadinamos Starkiškiu.

1867 m. leista pakeisti supuvusius bažnyčios sienojus, pastatyti dvi koplyčias.

1900 m. inžinierius Nikolajus Andrejevas (pagal kitą versiją – Pakalnių dvarininkas inž. Antanas Kulieša) suprojektavo naują, mūrinę, bažnyčią (sąmatinė vertė 21 tūkst. Rusijos rublių). 1901 07 16 klebonas kun. Antanas Masaitis (1868–1892–1938) pašventino kertinį būsimos mūrinės bažnyčios akmenį ir pamatus.

Mišrios architektūros su gotiškais, romaniškais ir to laiko moderniškais elementais dabartinė bažnyčia pastatyta 1901–1905 m. Ji kryžminio plano (37,5×21,5), trijų navų, su apaside altoriui, dvibokštė, sienų aukštis – 15 m, bokšto su kryžiais – 51 m. Statė latvis Anzolis. Plytos degtos Leliūnų ir Sungailiškių dvaruose. Didžiosios durys ąžuolinės, kitos – pušinės, langų rėmai geležiniai.

1908 m. bažnyčia išdažyta. Dekoravo Varšuvos dailininkai Stakovski ir Novakovski. Visi trys altoriai ąžuoliniai. Sakykla gotikinio stiliaus. 1910 m. pastatyti Karaliaučiaus meistro Brunono Goebelio pagaminti 21 registro vargonai. Tais laikais (XX a. pradžioje) šie vargonai buvo vieni pirmųjų pneumatinių vargonų Lietuvoje. Griežykla įrengta vargonų centre, iškelta į vargonų priekį, todėl vargonininkas sėdi atsigręžęs į altorių. Ir šiandien Leliūnų Šv. Juozapo bažnyčios vargonai tebelaikomi vienais iš geriausių senųjų instrumentų Lietuvoje. Šie išskirtiniai vargonai atvaizduoti Leliūnų miestelio herbe – žalio skydo lauke ant auksinio stulpo uždėtas raudonas skydas su sidabriniais vargonais (autorė – Vida Navikienė).

Kabojo trys varpai. 1931 m. žaibas trenkė į bažnyčios bokštą ir varpai nukrito. Du iš jų sudužo, liko mažesnysis. Klebono Jono Gudonio (1887–1917–1949)  rūpesčiu 1940 m. varpai perlieti, tačiau vieną, kaip vertingą metalą karo amunicijai gaminti, išsivežė okupantai.

Leliūnų Šv. JUOZAPO BAŽNYČIOJE dirbę kunigai:

Kan. Antanas Masaitis (1868–1892–1938) parapijoje dirbo 1899–1938 m.

Kun. Jonas Gudonis (1887–1917–1949) parapijoje dirbo 1938– 1943 / 44 m.

Kun. Antanas Mažeika (?) parapijoje dirbo 1943 / 1944 (10 mėn.)

Kun. Antanas Baltrukevičius (?) parapijoje dirbo 1944–1947 m.

Kun. Vladas Varanavičius (?) parapijoje dirbo 1947–1954 m.

Kun. Antanas Ogintas (?) parapijoje dirbo 1954–1956 m.

Kun. Petras Senulis (1909–1937–1982) parapijoje dirbo 1956–1983 m.

Kun. Petras Adamonis (?)parapijoje dirbo  1983–1990 m.

Kun. Henrikas Bernatavičius (?) parapijoje dirbo 1990 m.

Kun. Eugenijus Staleronka (g. 1960, įšv. 1986) parapijoje dirbo 1991–1993 m.

Kun. Kostas Balsys (g. 1963, įšv. 1989) parapijoje dirbo 1993–2005 m.

Kun. Stasys Zubavičius (1953–?–2011) parapijoje dirbo 2005–2008 m.

Kun. Alfredas Puško (g. 1978, įšv. 2006) parapijoje dirbo  2008–2017 m.

Kun. Stasys Tamulionis (g. 1952, įšv.1978) parapijoje dirbo 2017–2020 m.