Lukštų Šv. Jono apaštalo ir evangelisto parapija

Lukštų g. 6, Lukštų k., Juodupės sen., Rokiškio r. LT-42493

DVASININKAI

Adm. mgr. Aivaras KECORIUS (Juodupė)

ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais – II ir IV mėn. S. 10 val.
Šeštadieniais ir šiokiadieniais – sutartu laiku.

ATLAIDAI

Švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės – Porciunkulės – rugpjūčio 2 d. (švenčiama artimiausią sekmadienį) 10 val.
Šv. apašt. ir evang. Jono (tituliniai) – gruodžio 27 d. (švenčiama artimiausią sekmadienį)

DĖKOJAME UŽ JŪSŲ AUKAS IR PARAMĄ:

Pavadinimas: Lukštų Šv. apašt. ir evang. Jono parapija
Adresas: Lukštų k., Juodupės sen., Rokiškio r.
Juridinio asmens kodas: 191265874
Bankas: Swedbank
A. s.: LT887300010152782105

BAŽNYČIOS/ PARAPIJOS ISTORIJA

1908 metais Rokiškio grafas J. Pšezdeckis paprašė leidimo Lukštuose įrengti koplyčią. 1910 metais buvo paskirtas sklypas bažnyčiai statyti, padovanotas gyvenamas namas ir klojimas. Iš jo buvo pastatyta 18×9 m. laikinoji bažnyčia, stovėjusi apie 50 metrų nuo dabartinės.

1911 metais į Lukštus iš Rokiškio atvyko pirmasis kunigas P. Vainauskas, rūpinęsis bažnyčios statyba. 1913 metais caro administracija bažnyčios statybą sustabdė, nes statyta ne visai laikantis projekto. Vėliau statybą nutraukė prasidėjęs Pirmas pasaulinis karas. 1924 metais statyba atnaujinta. 1925 metais svarbiausi darbai buvo baigti ir bažnyčia pašventinta.

1927 m. birželio 13 d. bažnyčiai suteiktos parapijos teisės, klebonu paskirtas kun. B. Strumyla. 1928 m. rugpjūčio 18 d. bažnyčią konsekravo vyskupas Kazimieras Paltarokas.

1911 – 1925 metais su pertraukomis statyta akmenų mūro bažnyčia turi neoromaninio ir neobizantinio stiliaus bruožų. Bažnyčios projektą rengė inžinierius architektas St. Karpovskis. Bažnyčia buvo suprojektuota trijų navų, stačiakampio plano, su prailgintu priestatu. Šonuose pastatytos mažos žemos zakristijos. Ties stogo viduriu – barokinis bokštelis. Langai sumūryti iš plytų, aukšti, su arkomis. Bažnyčios ilgis – 36 metrų, plotis 13 metrų, aukštis iki skliautų – 10 metrų, o iki bokšto viršaus – 30 metrų.

1928 metais bažnyčios viduje didžiajam altoriui buvo išmūryta mensa, bet pats altorius perkeltas iš senosios bažnytėlės. Tik 1942 metais buvo pastatytas naujas romaninio stiliaus didysis altorius, kurio projektuotojas ir meistras buvo šiaulietis A. Leviška. Šiame altoriuje yra du V. Palaimos tapyti paveikslai – didesniajame vaizduojamas Kristus, teikiantis Komuniją mažam berniukui, prilaikomam Šv. Juozapo, mažesniajame ‒ kunigas šv. Jonas Boskas, klūpantis prieš Mergelę Mariją. Moterų ir vyrų pusių šoninius altorius, sakyklą ir klausyklas pagamino A. Leviška. Šv. Jono ir šv. Antano paveikslus nutapė A. Palaima.

1926-1927 metais šventorius buvo aptvertas akmens mūro tvora su cementiniu stogeliu. 1937 metais kunigo L. Pavilonio pastangomis buvo nupirktas bronzinis varpas, bet vokiečių okupacijos metais jis dingo. Antrojo pasaulinio karo metais nukentėjo bažnyčios stogas, fasadas, langai. Pokario metais bažnyčia buvo renovuota.