Panemunėlio Šv. Juozapo Globos parapija

Panemunėlis
Nemunėlio g. 1 C
LT – 42324 Rokiškio r.

DVASININKAI

Adm. Eimantas NOVIKAS (Rokiškis)

ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais – 12 val.
Šeštadieniais ir šiokiadieniai –  sutartu laiku

ATLAIDAI

Šv. Juozapo – kovo 19 d. (keliama į gegužės pirmąjį sekmadienį)
Švč. M. Marijos Apsilankymo – gegužės 31 d. (keliamą į pirmąjį liepos sekmadienį)

DĖKOJAME UŽ JŪSŲ AUKAS IR PARAMĄ:

Pavadinimas: Panemunėlio šv. Juozapo Globos parapija
Adresas: Nemunėlio g. 1C, Panemunėlis
Juridinio asmens kodas: 191266442
Bankas: Luminor Bank
A. s.: LT614010041500027363

BAŽNYČIOS/ PARAPIJOS ISTORIJA

Justinas Parapijanavičius 1771 m. pastatė medinę bažnyčią, 1791 m. – kleboniją; įsteigė parapiją. Bažnyčiai jis dovanojo 39 margus žemes. 1890 m. pristatytas bokštelis, įrengti 9 registrų vargonai. 1854-1863 m. veikė parapinė mokykla. Panemunėlyje 1872-1908 m. klebonavo Jonas Katelė (1831-1908), palaidotas Panemunėlyje. Jis kaimuose steigė slaptas lietuviškas mokyklas, parūpindavo joms inventorių, mokomųjų priemonių, mokė, konsultavo daraktorius ir mokinius. Nuo 1887 m. J. Katelei talkino vikaras Aleksandras Štombergas, vėliau vikarai K. Perekšlis, Povilas Dogelis. 1893 m. pradėti rengti slapti lietuviški vaidinimai. Apie 1894 m. įsteigta slapta „Žvaigždės” draugija. Panemunėlio parapija tapo bene raštingiausia Lietuvoje.

J. Katelės rūpesčiu 1898-1907 m. pagal inžinieriaus Florijono Vyganovskio 1894 m. projektą buvo statoma dabartinė mūrinė bažnyčia. Ją baigė statyti 1910-1911 m. klebonas Juozapas Budrikas. Vidaus įrengimu rūpinosi kunigas Kazimieras Mockus. Daugiausia lėšų skyrė dvarininkas Kazimieras Sventeckis ir ministro pirmininko J. Tūbelio tėvas Juozapas Tūbelis. 1922 m. gegužės 18 d. bažnyčią konsekravo vyskupas Pranciškus Karevičius.

1908 m. įsteigtas „Saulės” draugijos skyrius ir jo išlaikoma biblioteka-skaitykla. 1917 m. įsikūrė Lietuvos katalikių moterų draugijos skyrius. Per Pirmąjį pasaulinį karą 3 varpai išvežti į Rusiją. Vietoj jų vėliau pirktas varpas. 1930 m. praplėstos kapinės, 1937-1938 m. apmūrytos. Per Antrąjį pasaulinį karą gerokai nukentėjo bažnyčios bokštas po karo suremontuotas. Nuo 1934 m. klebonavęs Juozapas Matelionis (1895-1964) 1950 m. areštuotas, nuteistas 10 m. kalėti (į Lietuvą grįžo 1955 m.).

Bažnyčia istoristinė, panaši į neogotikinę, bazilikinė (42×18,3 m), su trisiene apside ir dvilypiu bokštu. Vidus 3 navų. Turi 3 altorius. Šventoriaus tvora akmenų mūro.