Velžio Švč. Jėzaus Širdies parapija
Alantos g. 38, Velžys
LT-38007 Panevėžio r.
DVASININKAI
Kleb. kun. mgr. Mindaugas KUČINSKAS
1979 12 03 * 2004 10 30 * 2024 07 02
mob. tel. +370(652) 48 577, el. p. kun.mindaugas@yahoo.com
ŠV. MIŠIOS
Sekmadieniais – 9.30 val.
Šeštadieniais ir šiokiadieniais – sutartu laiku
ATLAIDAI
Švč. Jėzaus Širdies (Švenčiama artimiausią sekmadienį)
DĖKOJAME UŽ JŪSŲ AUKAS IR PARAMĄ:
Pavadinimas: Velžio Švč. Jėzaus Širdies parapija
Adresas: Alantos g. 38, Velžys, LT-38007, Panevėžio r.
Juridinio asmens kodas: 301289532
Bankas:
A.s.: LT645011000014001378
APIE PARAPIJĄ
Velžio kaimas žinomas jau iš Vartbergiečio kronikos, kur užrašyta, jog Livonijos kalavijuočiai 1370, 1371 ir 1372 metais sunaikino Velžio ir kitas Upytės apylinkės vietoves. Hermonas Vartbergietis „Livonijos kronikoje” užsimena, kad brolis Vilhelmas, Livonijos magistras, 1371 m. puolė lietuvių žemes ir nusiaubė šias apylinkes: Velžį, Ivoniūnus, Molainius, Prevočkus, Švainikius; žemes: Upytės, Linkuvos, Cinkiškio, Strengeno, Apytalaukio, Azės, Vaskonių, Šlapaberžės ir Kalnaberžės, po to žemyn Nevėžio upe abiem pusėmis iki Algimanto dvaro Aristavo žemėje.
XIX-XX a. Velžys buvo valsčiaus centras, kuriam priklausė didelė dalis Panevėžio miesto. Greta Velžio kaimo buvo ir palivarkas. 1909 m. Velžio kaime buvo smuklė ir Panevėžio valsčiaus raštinė su raštininku lietuviu (Geografinės ir istorinės žinios. Juozas Masilionis. 1963).
1909 m. rudenį Velžyje duris atvėrė pradinė mokykla. Daugiau žinių apie mokyklą rasta nuo 1920 metų. Joje mokėsi apie 80 mokinių ne tik iš Velžio, bet ir iš Keravos, Staniūnų, Kirkūnų, Velykių kaimų. Direktoriaus Stasio Janausko iniciatyva pradėtas leisti meninis – literatūrinis savaitinis laikraštis „Velžio balselis”. Iki 1912 metų Velžio kaime buvo 12 sodybų. Po 1912 metų kaimas pradėjo skirstytis į vienkiemius. Vieniems prisipirkus žemės, dalijantis šeimoms, čia jau priskaičiuojami 24 ūkiai.
1923 m. rugsėjo 17 d. surašymas rodo, kad Panevėžio apskrities Velžio valsčiuje buvo 1599 ūkiai su 7741 gyventoju. Velžio kaime buvo 27 ūkiniai kiemai su 130 gyventojų. Velžio dvare buvo vienas ūkis (kiemas) su 81 gyventoju.
Nepriklausomybės metais Velžio kaimas turėjo savo bažnyčią, pastatytą apie 1930m. Čia būdavo dveji atlaidai. Vyskupas K. Paltarokas pašventino bažnyčią, kuri stovėjo Uršulei Valentinavičiūtei priklausančioje žemėje. Ši moteris paaukojo bažnyčiai 4 ha žemės. Bažnyčia ir klebonija pastatyta iš kaimo žmonių surinktų aukų.
Velžio kaime aktyviai veikė pavasarininkų kuopa. Susirinkimai vykdavo prie Panevėžio katedros, Sodų gatvėje. Rinkdavosi jaunimas sekmadieniais iš Šilagalio, Molainių. Velžio, Pažagienių, Lepšių kaimų. Vaidindavo, organizuodavo gegužines, Jonines. Velžio pradinėje mokykloje ruošdavo vakarėlius.
Velžio kaimas priklausė sovietmečiu įkurtam Staniūnų tarybiniam ūkiui. Yra išlikęs sovietinių laikų Velžio religinės bendruomenės registracijos pažymėjimas, išduotas 1948m. rugsėjo 2d. Pažymėjime nurodoma, kad bendruomenei priklauso ten esanti bažnyčia (kulto pastatas). Bet vėliau bažnyčia buvo nacionalizuota, uždaryta, perstatyta ir paversta gyvenamu namu.
1997m. kitame gyvenamame name įkurta koplyčia.
2007m. gegužės 14d. Panevėžio vyskupo dekretu Nr. 169/07 įkurta Velžio švč. Jėzaus Širdies parapija, kuriai priklauso Velžys ir kaimai: Pajuodžių, Keravos, Žeriaukų, Tautkūnų, Kirkūnų, Staniūnų, Vyčių, Velželio, Karūžiškių, Liūdynės, Pakalnių. Parapija priklauso Panevėžio – Krekenavos dekanatui. Sudaryta parapijos taryba, kuri kartu su klebonu rūpinasi naujos bažnyčios pastatymu.
