Zarasų Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapija
Bažnyčios g. 3,
LT- 32132 Zarasai
Interneto svetainė: www.zarasuparapija.lt
DVASININKAI
Kleb. dek. Vydas JUŠKĖNAS
1974 08 08 * 1998 08 09 * 2017 07 04
Bažnyčios g. 2, LT-32131 Zarasai
Tel./faks. 8(385) 5 22 90
Mob. tel.: 8 (698) 7 98 34
Vik. Ernestas ŽELVYS
1982 10 26 * 2013 04 14 * 2020 07 09
Koplyčios: Zarasų ligoninėje ir Zarasų soc. globos namuose
ŠV. MIŠIOS
Sekmadieniais – 10, 12 val.
Šeštadieniais – 18 val.
Šiokiadieniais – Pr. 18 val., An. -Pn.: 8, 18 val.
ATLAIDAI
Šv. Antano – birželio 13 d. (keliama į artimiausią sekmadienį) 10, 12 val.
Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų – Žolinė ( tituliniai) – rugpjūčio 15 d., 9, 10, 12 val.
DĖKOJAME UŽ JŪSŲ AUKAS IR PARAMĄ:
Pavadinimas: Zarasų švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapija
Adresas: Bažnyčios g. 3, Zarasai
Juridinio asmens kodas: 191270711
Bankas: Swedbank
A.s.: LT 31 7300 0100 9307 2259
BAŽNYČIOS/ PARAPIJOS ISTORIJA
Zarasai 1387–1795 m. buvo Vilniaus vyskupo valda. 1508 m. minima bažnyčia. 1522 m. patvirtinta Zarasų altarijos fundacija. Klebonui 1530 m. dovanotas palivarkas ir 12 valstiečių kiemų. 1610 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1655 m. sudegė, iki 1674 m. atstatyta. 1702 m. sudegė klebonija su bažnyčios archyvu. Nuo 1777 m. minima parapinė mokykla. Sena medinė bažnyčia buvo begriūvanti, todėl 1837 m. joje uždraustos pamaldos. Pastatyta laikina stoginė buvo neišvaizdi. Vyskupas Motiejus Valančius 1851 m. įsakė ją nugriauti ir pastatyti kitą laikiną bažnyčią.
Upytės apskrities matininkas Fiodorovas 1837 m. parengė mūrinės bažnyčios projektą, bet jį reikėjo perdaryti. Caras jo vardu pavadinto apskrities miesto (Zarasai 1836–1918 m. oficialiai vadinti Novoaleksandrovsku) bažnyčios statybai leido skirti paskolą. 1840 m. paimta 4000, 1843 m. – 6000 rb. Iš bažnyčiai skirtų statybinių medžiagų klebonas Aleksandras Stanevičius pastatė malūną ir alaus daryklą. Išmūrijus bažnyčios pamatus ir 3 sienas iki langų, 1844 m. darbai sustojo, nes pritrūko lėšų. 1849 m. parengtas naujas bažnyčios projektas. Paaiškėjo, kad bažnyčia pradėta statyti iš netinkamų plytų. 1862 m. baigus statybą, 1869 m. sienose atsirado 12 plyšių. Sienų trūkinėjimo priežastis 1874 m. nustatinėjo architektas Ustinas Golinevičius. Klebono Prano Stašausko rūpesčiu bažnyčia 1878 m. suremontuota: mediniai pamatai pakeisti mūriniais, suveržtos sienos ir bokštai, už taisyti plyšiai, išdažytas vidus. 1906 m. bažnyčią konsekravo vyskupas Gasparas Girtautas.
Už palankumą 1863 m. sukilėliams klebonai J.N arkevičius ir Mykolas Skorupskis (pastarasis bažnyčioje panaikino lietuviškas giesmes ir lietuviškus pamokslus) ištremti į Sibirą.
Klebonas kanauninkas Juozas Mazūras 1935 m. bažnyčią suremontavo ir nudažė. 1941 m. birželio 24 d. raudonarmiečiai apšaudė bažnyčią ir sužalojo jos bokštą. Klebonas Stasys Baltrimas suimtas ir išvežtas, dingo be žinios. 1941–1945 m. klebonavęs Jonas Nagulevičius (1900–1992) suremontavo bažnyčią, atstatė ūkinius trobesius, pastatė prieglaudą. Klebonas Stanislovas Kristanaitis (1912–1980) 1950–1956 m. kalintas.
Bažnyčia neobarokinė, stačiakampio plano (38×24 m), dvibokštė, trinavė. Turi 3 altorius. Šventoriaus tvora akmenų mūro.
