Popiežius: ir po santuokos nepalikime jaunavedžių vienų
Šeštadienį popiežius Pranciškus priėmė Romos Rotos tribunolo teisėjus kasmetinėje sausio mėnesio audiencijoje. Šis tribunolas yra vienas iš trijų bažnytinių aukščiausiųjų teismų, sprendžiantis visų pirma santuokos bylas.
Šiais metais popiežius kalbėjo apie ryšį tarp tikėjimo ir santuokos, gyvenant konkrečiuose žmogiškuose bei kultūriniuose kontekstuose, kuriuose ir subręsta santuokinis pasiryžimas. Pranciškus pasirėmė savo pirmtakų šv. Jono Pauliaus II bei Benedikto XVI mokymu, jog tikėjimas nėra abstraktus ir tolimas kasdieniam gyvenimui. Priešingai, autentiškai išgyvenamas tikėjimas padeda protui suprasti svarbiausius dalykus, sutelkti valią svarbiausiems dalykams, taip pat ir santuokos bei šeimos klausimais. Tikėjimas remiasi dieviška tiesa, kuria perteikia protui. O meilei reikia tiesos, nes kitaip ji ilgai nesitęs, paklys, praras kryptį.
Negalime nematyti, pasak Pranciškaus, kad paplitęs mentalitetas siekia užtemdyti prieigą prie amžinųjų tiesų. Šis mentalitetas apima, dažnai plačiai ir kapiliariai, pačių krikščionių nuostatas ir elgesius. Jų tikėjimas praranda stiprumą, praranda savąjį originalumą kaip kriterijus, pagal kurį sprendžiame ir veikiame savo gyvenime, šeimoje ir visuomenėje. Toks kontekstas, kuriame nebėra religinių ir tikėjimų vertybių, negali neįtakoti susitarimo dėl santuokos. Tikėjimo patirtys tų, kurie prašo krikščioniškos santuokos yra labai įvairios. Kai kuriai aktyviai dalyvauja parapijos gyvenime, kiti prie jo prisiartina pirmą kartą. Kai kurie gyvena intensyvų maldos gyvenimą, kiti vadovaujasi plačiu religiniu jausmu. O kartais tai žmonės, kurių tikėjimas mažas ar jo visai neturi.
Turint prieš akis tokią situaciją reikia stengtis ją tinkamai taisyti. Pasak Pranciškaus, tai galima padaryti bent dviem būdais. Vienas iš jų yra gera jaunuolių formacija, deramas paruošimo kelias, padedantis atskleisti santuoką ir šeimą pagal Dievo planą. Reikia padėti jaunuoliams suprasti ir paskanauti tikros meilės malonės, grožio ir džiaugsmo, išgelbėtos ir atpirktos Kristaus. Krikščioniška bendruomenė turi padėti sužadėtiniams, kad jų meilės patirtis taptų sakramentu, veiksmingu išgelbėjimo ženklu. Tai proga visai bendruomenei būti misionieriškai. Ypač kai susiduriama su suaugusiais, nutolusiais nuo tikėjimo ir krikščioniško gyvenimo, bet tuo pat metu nusprendusiais keisti savo gyvenimo kryptį.
Didelė atsakomybė ir darbas tenka tiems žmonėms ir toms institucijoms, kurie padeda pasiruošti santuokai, kurie siekia sužadėtinių žmogiškos ir, ypač, tikėjimo brandos. Pamatinis susitikimų tikslas yra padėti sužadėtiniams palaipsniui įsiterpti į Kristaus slėpinį, Bažnyčioje ir su Bažnyčia. Šioje srityje popiežius kunigams patarė bendradarbiauti su patyrusiomis poromis. Jis pridūrė, kad pasiruošimas ir formacija turėtų būti tarsi tikras „katechumenatas“. Tai, beje, padėtų išvengti daug negaliojančių santuokos šventimų.
Kita priemonė yra jaunavedžių palydėjimas tikėjime ir Bažnyčios gyvenime po santuokos. Būtina, pabrėžia popiežius, drąsiai ir kūrybingai atrasti formacijos kelią jaunavedžiams, kad juose augtų sąmoningumas apie gautą sakramentą, apie tai, kad jų santuokinis gyvenimas yra Dievo meilės ženklas ir įrankis.
Ir čia popiežius pabrėžė tiek visos krikščioniškos bendruomenės, tiek dirbančiųjų šeimos sielovadoje svarbą. Jie turi suteikti progas ir būdus jaunavedžiams rūpintis savo dvasiniu gyvenimu tiek šeimoje, tiek parapijinės bendruomenės gyvenime. Dažnai, apgailestavo Pranciškus, jaunavedžiai lieka patys sau, neretai vien todėl, kad mažiau rodosi parapijoje, pavyzdžiui, gimus vaikams. Bet juk būtent šiais pirmaisiais santuokinio gyvenimo metais reikia užtikrinti didesnį dvasinį artumą ir stiprų dvasinį palaikymą, taip pat ir vaikų ugdyme, kuriems tėvai yra pirmieji tikėjimo liudytojai ir perdavėjai. Svarbu, kad jaunavedžiai turėtų į ką kreiptis, kad egzistuotų „atramos grupės“.
Kreipdamasis į parapijų klebonus, kurie atsakingi už sužadėtinių ruošimą, popiežius ragino neapsiriboti juridiniu ir formaliu požiūriu, bet perteikti sakramentinį pagrindą.
Visuose šiuose uždaviniuose, tenkančiuose tiek dvasininkams, tiek pasauliečiams, popiežius Pranciškus meldė Šventosios Dvasios vedimo ir paramos. (Vatikano radijas)