Brigita: Sveiki. Planuojame krikštyti savo vaiką ir būsima krikšto mama neturi Sutvirtinimo sakramento. Ar ji gali būti krikšto mama?

Atsakymas iš Kauno arkivyskupijos kurijos internetinio puslapio: Iš tikrųjų Krikšto tėvams keliami didesni reikalavimai, nes tai yra susiję su tuo, kad krikštatėviai yra įpareigoti savo krikšto vaikui ne tik rodyti pavyzdį, bet ir tikėjime turėti reikalingą brandą. Krikštas, Sutvirtinimas, Eucharistija ir Sutaikinimo sakramentas (atgaila) ne veltui yra vadinami įkrikščioninimo sakramentais, nes juos priėmęs tikintysis jau turi tai, kas leidžia pilnai naudotis Dievo malonėmis Bažnyčioje, ir gali savo patirtį perduoti, o tai ir yra svarbiausioji krikštatėvių pareiga. Ką gali pasakyti sutvirtinimo nepriėmęs krikštatėvis savo krikšto vaikui, kuris rengiasi priimti Sutvirtinimo sakramentą: „Baik, tai visai nereikalinga, nes aš ir be to labai puikiai gyvenu“? Neatsitiktinai krikštatėviams keliami kiek aukštesni reikalavimai, nors ir tuokiantis yra nuostata, kad sutuoktiniai privalo priimti Sutvirtinimo sakramentą, jei tai įmanoma padaryti be didelių sunkumų. Aišku, kai nusprendžiama, kad svarbiausia atlikti formalumus, o nekreipiama dėmesio į malonę, tada kyla ir pasipiktinimas: „Kokia negera Bažnyčia: ji viena leidžia, o kito – ne.“ Iš tiesų krikštatėviais reikia kviesti tokius žmones, kurie iš tikrųjų gali būti tikėjimo pavyzdžiu pakrikštytajam, o ne tuos, kurių vienintelis privalumas yra tai, kad jie – šeimos draugai. Negi iš tiesų taip sunku potencialiam kandidatui į krikšto tėvus pasirengti Sutvirtinimo sakramentui ir jį priimti? O gal jam iš tiesų to nereikia? Tada, deja, jis tikrai netinkamas prisiimti krikšto tėvo pareigas.