• Pradžia
  • Vyskupija
    • Apie vyskupiją
    • Istorija
    • Globėjas
    • Asmenybės
    • Asmens duomenų apsaugos ir tvarkymo taisyklės
  • Vyskupas
    • Ordinaras
    • Emeritas
    • Padėjėjai
    • Komisijos
  • Institucijos
    • Kurija
    • Bažnytinis teismas
    • Šeimos centras
    • Katechetikos centras
    • Jaunimo centras
    • Caritas
    • Rekolekcijų namai
    • Nepilnamečių apsauga
  • Kunigai
    • Kunigų sąrašas
    • Diakonai
    • Seminaristai
    • Pašaukimas į kunigystę
  • Parapijos
    • Anykščių dekanatas
    • Biržų dekanatas
    • Kupiškio dekanatas
    • Panevėžio dekanatas
    • Panevėžio-Krekenavos dekanatas
    • Pasvalio dekanatas
    • Rokiškio dekanatas
    • Utenos dekanatas
    • Zarasų dekanatas
  • Vienuolijos
    • Vyrų vienuolijos
    • Moterų vienuolijos
    • Pašaukimas į pašvęstą gyvenimą
  • Tikėjimas
    • Kodėl tikiu?
    • Jėzus Kristus
    • Šventasis Raštas
    • Įtikėti
    • Sakramentai
      • Krikštas
      • Sutvirtinimas
      • Eucharistija arba Komunija
      • Susitaikymas arba išpažintis
      • Ligonių patepimas
      • Santuoka
    • Gyventi tikėjimu
    • Esame Bažnyčia
    • Liturginiai metai
    • Kaip tapti kataliku?
  • Klausimai

2022-ieji paskelbti “Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos metais”

Posted On 2022 Sau 01
By : Jurate
Comment: Off

Kaip nykštukas prieš milžiną: KGB neįveiktą Kroniką kardinolas Sigitas Tamkevičius prilygina stebuklui

Nepaisant KGB pastangų užgniaužti laisvą žodį, 17 metų pogrindyje leista Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika (Kronika) ne tik skleidė žinią pasauliui apie sovietinės valdžios nusikaltimus, bet ir drąsino tautiečius nebijoti persekiojimų, ginti savo laisves. „Galinga represinė valdžios mašina pradėjo buksuoti, ir mes visi pamažu ėjome į Kovo 11-ąją“, –laiške pasitinkant Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos metus rašojos steigėjas ir redaktorius, kardinolas Sigitas Tamkevičius.

Suprato viešumo galią

Kaip prisiminė Kardinolas, po Prahos pavasario kunigai gyvai diskutavo, ką daryti, kad bent šiek tiek galėtume laisviau kvėpuoti. Šis klausimas nedavė ramybės ir pasauliečiams, kuriems buvo ne vis tiek Lietuvos ir Bažnyčios rytdiena.

„Supratome – mums gali pagelbėti tik viešumas, apie sovietinių pareigūnų nusikalstamą veiklą garsiai kalbant ne tik Lietuvoje, bet ir Vakaruose. Tačiau kaip surinkti iš visų Lietuvos kampelių faktus, liudijančius žmonių diskriminavimą ir persekiojimą vien už bandymus gyventi pagal savo įsitikinimus? Dar sunkesnė užduotis – prasiskverbti pro geležinę uždangą, kad tiesos žodis pasiektų laisvąjį pasaulį. Tai buvo dideli iššūkiai ir nežinojome, kaip į juos atsiliepti“, –prisimenaganytojas.

Šių svarstymų išdava ir buvo 1972 metųkovo mėnesį dienos šviesą išvydęs pirmasis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos numeris. Labai kuklus, rašomąja mašinėle atspausdintas pogrindžio leidinys.

Kaip rašo kardinolas, Kronikos leidėjai buvo užsibrėžę tikslą kruopščiai rinkti faktinę medžiagą apie Lietuvos žmonių, ypač tikinčiųjų diskriminavimą bei persekiojimą, ir šią medžiagą talpinti į pogrindžio leidinio puslapius. Paruoštas numeris rašomosiomis mašinėlėmis bei kitomis anuo metu nelengvai prieinamomis dauginimo priemonėmis turėjo būti tiražuojamas ir slapta platinamas.

Laisvam žodžiui sklindant Vakaruose – represijos Lietuvoje

Kronikos leidėjai siekė, kad jų leidinys pasiektų Vakarų pasaulį, kad tai, ką sovietinė valdžia darė pavergtose šalyse, būtų plačiai žinoma laisvojo pasaulio žmonėms.

„Po to kai į sovietinio saugumo (KGB) rankas pakliuvo pirmasis Kronikos numeris ir buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 345, šį leidinį ne tik platinti, bet ir turėti tapo labai pavojinga. Kronikos leidėjai, bendradarbiai, platintojai, už savo darbą negaudavo jokio atlyginimo, bet kiekvienu metu galėjo būti už tai suimti, persekiojami, tardomi, teisiami ir kalinami“, – laiške LBK Kronikos metų pradžiai rašo jos steigėjas ir redaktorius.

Žmonių pasišventimas prisiimant riziką leisti Kroniką ir sovietinės valdžiosdidžiulės pastangos Kroniką likviduoti, Kardinolui – įspūdingiausias įrodymas, kokia ji buvo svarbi: „ Jei tai būtų buvęs nereikšmingas darbas, ar žmonės būtų statę save į tokius pavojus, ar būtų reikėję prieš Kroniką naudoti visą valstybės galią, bandant ją sunaikinti?“

Pasauliui atskleidė, ką nutylėjo sovietinis rėžimas

Jau 1975 metaisįtakingas ir gerai informuotas šveicarų žurnalas„Glaubeinder 2. Welt“ paskelbė plačią, dokumentuotą studiją apie Lietuvą. Kronikos medžiaga, kuria rėmėsi šveicarai, vadinta „mozaikos akmenėliais“, vaizduojančiais tuometį Lietuvos katalikų gyvenimą.

Anglijoje veikusio Religijos ir komunizmo studijų centro vedėjas kun. Michael Bourdeaux rašė apie LKB Kronikos svarbą ir ragino savo ir kitų kraštų spaudą kuo plačiausiai paskleisti jos skelbiamas žinias, pabrėždamas, kad Kronika skelbia tikslius, kruopščiai patikrintus ir dokumentuotus faktus, pranešdama tai, ką nutyli oficialioji režiminė spauda.

Kaip nykštukas prieš milžiną

JAV leidžiamas lietuvių žurnalas „Aidai“ jau 1976 m. rašė: „Jei kas šiandien surinktų austrų, šveicarų, italų, prancūzų, vokiečių, anglų, brazilų spaudos iškarpas, kuriose atpasakojami kronikos skelbiamieji faktai, tai jau dabar susidarytų visa eilė storų tomų, prieš kuriuos patsai šaltinis – graudžiai kuklūs „LKB Kronikos“ pluošteliai –catrodytų kaip nykštukas prieš milžiną“.

„Kronikos leidėjai gerai suvokė, kokio pavojingo darbo ėmėsi, todėl planavo, kad Dievui laiminant gal pavyks šį pogrindžio leidinį leisti bent 3-4 metus. Visi žinojo, koks galingas buvo KGB aparatas su tūkstančiais oficialių pareigūnų ir dešimtimis tūkstančių kolaborantų, nešusių šeimininkams bet kokią nugirstą informaciją“, – laiške Kronikos metų pradžiai rašo kardinolas S.Tamkevičius.

Vienas po kito teisiami Kronikos platintojai

Ganytojas prisimena, kaip vienas po kito buvo suimami ir teisiami Kronikos platintojai – Petras Plumpa, ses. Nijolė Sadūnaitė, Vladas Lapienis ir daugelis kitų. Bet Kronika ėjo ir ėjo net septyniolika metų, ir skelbė pasauliui nežmoniškos santvarkos piktus darbus.

„Su dideliu dėkingumu prisimename mūsų tautiečius – kun. Kazimierą Pugevičių, kun. Kazimierą Kuzminską ir kt. – kurie Kroniką vertė į anglų, ispanų, vokiečių ir kitas kalbas ir Lietuvos žmonių vargus viešino plačiajame pasaulyje. Jei ne jų pagalba, Kronikos žinia nebūtų pasiekusi plačios pasaulio visuomenės“, – pabrėžia 50-metį mininčio pogrindinio leidinio steigėjas ir redaktorius, pridurdamas, kad Kronika ne tik informavo pasaulio visuomenę apie sovietinės valdžios daromus nusikaltimus, bet atliko kitą labai svarbų uždavinį – drąsino tautiečius nebijoti persekiojimų ir ginti savo teises.

Kronikos įtakojami vienas po kito pasirodė kiti pogrindžio leidiniai: „Aušra“, „Dievas ir Tėvynė“, „Rūpintojėlis“, „Tiesos kelias“, „Perspektyvos“ ir kt.  Kardinolo žodžiais, galinga represinė valdžios mašina pradėjo buksuoti, ir mes visi pamažu ėjome į Kovo 11-ąją.

Jei ne pasitikėjimas Dievu, nebūtų Kronikos stebuklo

Pasitikdamas Kronikos 50-ąsias metines, Jo Eminencija S.Tamkevičiusdėkojo Dievui už tuos kunigus, seseris vienuoles, Eucharistijos bičiulius ir daugybę pasauliečių, kurie savo laiku rinko Kronikai medžiagą, talpino ją į Kronikos numerius ir juos platino.

„Jei ne šitie tik Dievu pasitikėję ir laisve rizikavę žmonės, mes Kronikos stebuklo nebūtume matę. Maldoje prisiminkime iškeliavusius pas Viešpatį Kronikos bendradarbius: kunigus Alfonsą Svarinską, Juozą Zdebskį, Virgilijų Jaugelį, seseris vienuoles – Juliją Kuodytę, Oną Vitkauskaitę, pasauliečius –Vladą Lapienį, Povilą Buzą ir kt., o Kronikos bendradarbiams, sulaukusiems Kronikos 50 metų jubiliejaus linkiu visokeriopos Dievo palaimos“, –rašo LKB Kronikos steigėjas ir redaktorius.

Kronikai – UNESCO apsauga, jos bendradarbiams – Laisvės premija

2022-ieji Seimo sprendimu Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos metais paskelbti minint šio reikšmingo leidinio penkiasdešimtmetį. Seimo nariams vienbalsiai nutarus, trys Kronikos bendradarbiai – Gerarda Šuliauskaitė, Bernadeta Mališkaitė ir Jonas Boruta Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją bus apdovanoti Laisvės premija.

Lietuvos katalikų bažnyčios kronika, saugoma Kauno arkivyskupijos muziejuje, šiemet įrašyta į UNESCO Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“.

Labdaros ir paramos fondas “Bažnyčios kronika”

Direktorė Diana Adomaitienė

Nuotrauka Jūratės Tamošiūnaitės – Karašauskienės
Apie autorių
    Previous Story

    MARIJA – DIEVO LAIŠKAS

    Next Story

    Sinodinio kelio gairės ir medžiaga

    Vaizdo įrašas

    Dienos skaitiniai

    banner

    Naudingos nuorodos

    • Bažnyčios žinios
    • Bernardinai
    • Katalikai.lt
    • Magnificat
    • Marijos radijas
    • Mažoji studija
    • Vatikano naujienos

    Archyvas

    Parama

    MALONIAI KVIEČIAME SKIRTI 1,2% GPM PANEVĖŽIO VYSKUPIJAI

    Katalikų Bažnyčia išsilaiko iš aukų: organizuojama katechezė, maldos grupės ir rekolekcijos, sumokama bažnyčių tarnams, už komunalines paslaugas, lėšų reikia bažnyčių remontui ir tvarkymui. Tikinčiųjų aukomis išlaikomos kunigų seminarijos, labdaros organizacijos ir sielovados įstaigos. Todėl kviečiame paremti ir skirti 1,2% nuo praėjusiais metais sumokėto Gyventojų pajamų mokesčio.

    Plačiau

    Partneriai

    • Kirche in Not
    • LKRŠ
    • LVK
    • Renovabis
    • USCCB

    Kontaktai

    Upytės g. 3
    LT–35248 Panevėžys
    Raštinės tel. (45) 43 51 56
    Faks. (45) 50 04 07
    El. paštas: kurija@paneveziovyskupija.lt

    Banko pavadinimas - Swedbank AB
    Banko adresas - Konstitucijos pr. 20A, 03502, Vilnius, Lietuva
    Banko kodas S.W.I.F.T./BIC - HABALT22
    Gavėjo pavadinimas- Panevėžio vyskupijos kurija
    Gavėjo kodas - 291256520
    Atsiskaitomoji sąskaita IBAN - LT42 7300 0100 0238 2299
    Panevėžio vyskupijos kurija