Diak. Dovydo Dabužinsko kunigystės šventimai

Spalio 25 d. Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje vysk. Linas Vodpojanovas OFM kunigystės šventimus suteikė diak. Dovydui Dabužinskui. Į šią neeilinę visai vyskupijai dieną atvyko kartu melstis, Dievui padėkoti bei pasidžiaugti kartu su Dovydu, Vilniaus ir Kauno kunigų seminarijos klierikai, jų vadovai, bičiuliai iš Vilniaus, kur Dovydas studijuodamas aktyviai buvo įsijungęs į pastoraciją. Atvyko jaunimas iš Kupiškio parapijos, draugai ir bičiuliai iš Utenos, diak. Dovydo gimtinės. Be abejo, Panevėžio, kurioje paskutiniu metu diakonystės tarnystę atliko Dovydas, tikintieji.

Homilijoje Vyskupas atkreipė dėmesį į Gerojo Ganytojo vaidmenį. „Ganytojas – tai gyvenimo būdas. Jėzaus laikais piemuo – ganytojas, naktį ir dieną praleisdavo su avimis. Ganytojas ne samdinys, kuriam avys nerūpi. Samdinys atliko konkrečią užduotį už sutartą atlygį. Tai ne jo avys ir jo širdyje šioms avims vietos nėra. Ganytojas priešingai, kiekvieną savo avį pažįsta, kiekvieną iš jų „nešioja savo širdyje“, jomis rūpinasi, dėl jų pergyvena. Pasimetus vienai avelei, palieka 99 ir eina ieškoti vienos. Samdinys ko gero net nepastebėtų dingusios avies, nes jis nė vienos iš šimto nepažįsta. Jeigu myliu man patikėtą avį, man nerūpi ką kiti apie ją mano. Aš pažįstu kiekvieną iš jų, žinau jos praeitį, žinau jos silpnybės ir stiprybes, žinau jos rūpesčius…Evangelijoje Jėzus sako, kad Ganytojas guldo savo gyvybę už avis. Guldyti gyvybę – atiduoti savo laiką kitiems. Jėzus Gerasis Ganytojas, jis mirė už mus, konkrečiai už mane. Jis pažįsta mūsų gyvenimus, jam rūpi kiekvienas žmogus. Jėzus myli kiekvieną žmogų nepriklausomai nuo jo padarytų nuodėmių, nes jam rūpi KIEKVIENAS. Esame atpirkti Jo brangiausiuoju krauju. Mano ir tavo gyvybės kaina – Jo mirtis ant kryžiaus. Viltis – Jo Priskėlimas. Jėzui nerūpi mano pasiekimai, nerūpi ar mane kiti žmonės vertina bei priima. Jėzui esu svarbus, nes Jis myli mane visokį, net pasaulio akimis, nevykusį, nepripažintą ir nevertinamą. Leiskimės Jėzaus meilės apkabinami, leiskimės pakeliami Jo rankų, kaip Evangelijoje pasakojama, Ganytojas radęs avį pakelia ir neša ant pečių. Adoracija, šlovinimas – tai būdas, būti Jėzaus akivaizdoje, būdas būti pripildytiems Jo ramybės ir Jo meilės, kad galėtume dalintis Jėzumi su kitais“.
„Dovydai, tuoj tapsi vienu iš ganytojų. Vesi ir lydėsi tau patikėtą bendruomenę. Teks daug išklausyti nepasitenkinimų, pasipiktinimų, bus nemažai kartėlio dienos bėgyje, bus netgi nusivylimo. Ką reiktų daryti? Atsiliepti į Jėzaus kvietimą: ateikite visi pas mane, kurie vargstate ir esate prislėgti, aš jus atgaivinsiu. Dovydai, ieškok Jėzaus akivaizdos. Dienos pabaigoje viską atiduok Jėzui. Tik Jis mato tavo širdį, tik Jis žino tavo gerą valią ir tavo pastangas. Ne tu pirmas veik, bet prima leisk Jėzui tavyje veikti“.

Prieš palaiminimą katedros administratorius kun. Kęstutis Palepšys gėlių puokštę įteikė kun. Dovydo tėveliams, kaip padėką už krikščionišką vaikų auklėjimą.

Kun. Dovydas padėkojo visiems atvykusiems kunigams, seminarijos rektoriui, seminaristams. Gėlių puokštėmis padėkojo vyskupams: vysk. Linui OFM už tėvišką rūpinimąsi, vysk. Jonui – už pavyzdį atliekant kunigišką tarnystę, ypač atgailos sakramento tarnystę.

Po Šv. Mišių būrys jaunimo, parapijiečių ir draugų išsirikiavo pasveikinti ir pasidžiaugti neopresbiterio kun. Dovydo kunigystės dovana Lietuvos Bažnyčiai.
Dieve, laimink kun. Dovydą!

s.J.M.