Didysis Penktadienis Panevėžio katedroje

Didysis Penktadienis Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje.

Iš šventojo vyskupo Jono Auksaburnio Katechezių

 „Tu nori sužinoti, kokia yra Kristaus kraujo galia? Sugrįžkime prie jo pavyzdžio, prisiminkime provaizdį, papasakokime senąjį Raštą.

Mozė tarė: Papjaukite mitulį avinėlį ir jo krauju patepkite duris. Ką gi tu kalbi, Moze? Ar gali [neprotingos] avies kraujas išgelbėti žmogų, kuris turi protą? Žinoma, tarė Mozė, tik ne todėl, kad tai tiesiog kraujas, bet todėl, kad jis yra Viešpaties kraujo provaizdis. O priešas, matydamas ne durų staktose užteptą simbolio kraują, bet tikinčiųjų lūpose spinduliuojant tikrąjį kraują, žymintį Kristaus šventovės staktas, juo labiau atsitrauks.

Tu nori patyrinėti, kokią dar turi galią šis kraujas? Norėčiau, kad įsižiūrėtum, iš kur visų pirma jis ištekėjo ir iš kokios versmės ištryško. Mat jis teka iš kryžiaus, o Viešpaties šonas yra jo ištakos. Jėzui numirus, kaip pasakoja Evangelistas, ir vis dar tebekabant ant kryžiaus, prisiartino kareivis, perdūrė ietimi šoną, ir tada ištekėjo vandens ir kraujo. Vienas yra krikšto, kitas Eucharistijos sakramento simbolis. Kareivis atvėrė šoną, išlaužė švenčiausios šventovės sieną, o aš ten radau spindintį lobį ir džiaugiausi aptikęs žibančius turtus. Panašiai buvo su anuo avinėliu. Žydai papjovė avį, o aš pažinau tos aukos vaisius.

Iš jo šono ištekėjo kraujo ir vandens. Aš noriu, kad tu, klausytojau, nepristigtum dėmesio ir įsigilintum į šitokių paslapčių esmę. Turiu dar tau atskleisti mistinę, paslėptąją prasmę. Jau sakiau, kad vanduo ir kraujas buvo krikšto ir Eucharistijos simbolis. O Bažnyčia remiasi būtent šiais sakramentais, atgimdančiu nuplovimu ir Šventosios Dvasios atnaujinimu, taigi, krikštu ir Eucharistija, kurie yra ištryškę iš jo šono. Tad iš savo šono Kristus pastatydino Bažnyčią, kaip iš Adomo šono buvo sukurta jo žmona Ieva.

Kaip tik dėl šios priežasties Paulius tvirtina: Mes esame iš jo kūno ir jo kaulų, turėdamas omenyje jo šoną. Nes kaip iš Adomo šono Dievas sukūrė moterį, taip ir Kristus iš savo šono mums davė vandens ir kraujo, kad būtų sukurta Bažnyčia. Ir kaip, Adomui giliai užmigus, Dievas atvėrė jo šoną, taip Kristus po savo mirties mums davė vandens ir kraujo.

Dabar jūs matote, kaip Kristus suvienijo su savimi Sužadėtinę, matote, kokiu valgiu jis mus sotina. Iš to paties maisto mes gimstame ir juo esame maitinami. Nes kaip moteris, skatinama savo prigimtinės meilės, skuba pamaitinti kūdikio savo pienu ir krauju, taip ir Kristus be paliovos maitina savo krauju tuos, kuriuos pats atgimdo iš naujo“.

(Valandų Liturgija II)