Martyno Ruzgaus kunigystės šventimai

Paskutinę rudens dieną, lapkričio 30 d., minint apaštalo kankinio šv. Andriejaus šventę, Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje vyko Martyno Ruzgaus kunigystės šventimai, į kuriuos atvyko vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, gausus būrys Panevėžio vyskupijos kunigų, Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos vadovai bei seminaristai, Kauno kunigų seminarijos ir Telšių parengiamojo kurso auklėtiniai.

Šventimus teikė Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM ir, kreipdamasis į Martyną, paragino sekti Kristaus apaštalo Andriejaus pavyzdžiu. Evangelijoje pagal Joną skaitome, kad Jonas, stovėjęs su dviem savo mokiniais. Jonui išvydus ateinantį Jėzų ir tarus: „Štai Dievo Avinėlis!“, tiedu nusekė paskui Jėzų. Andriejus iš karto šiuo savo „atradimu“ dalinasi su broliu Petru, lyg surastu lobiu. Dalintis. Kunigystėje labai svarbu dalintis vieniems su kitais kunigiška patirtimi, tikėjimu, – ne žiniomis apie Jėzų, bet patirtimi su Jėzumi. Ganytojas priminė, kad kunigu esama 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę. Net kai atostogauji, esi kunigas. Taigi visas 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę daliniesi su kitais Jėzumi. Didesnė dalis Jėzaus mokinių buvo žvejai. Tai jų pragyvenimo šaltinis. Svarbiausia žvejo savybė – kantrybė. Po prisikėlimo Jėzus pasirodo savo mokiniams prie Genezareto ežero. Mokiniai, žvejoję visą naktį, nieko nepagavo. Paryčiais ant kranto pasirodo Jėzus ir paprašo mokinių duoti valgyti. Šie atsako, kad nieko nesugavo. Jėzui paliepus užmesti tinklus į dešinę nuo valties, jie ištraukia gausybę žuvų. Šis evangelisto Jono pasakojimas paliudija, kad šalia kantrybės žvejui reikia ir pakantumo bei įžvalgos. Pakantumo, nes kiti gali mums nepatikti ir varginti. Įžvalgos, kad Dievas mums kalba per kitus žmones, tik reikia įsiklausyti. „Reikės daug kantrybės pačiam sau, ir kitiems, ypač tada, kai stengsiesi skelbti Dievo Žodį, kviesi žmones atsiliepti į vienas ar kitas iniciatyvas parapijoje ir atsimuši lyg į sieną. Kai suims nusiminimas, kad niekas nevyksta. Būk padrąsintas Petro žodžių, aprašytų Evangelijoje pagal Luką: „Bet dėl tavo žodžių užmesiu tinklus“ (Lk 5, 5). Taip kaip Jėzus pastebėjo Petrą ir jį pašaukė, taip ir tu buvai Jėzaus pastebėtas ir pašauktas. Apaštalai viską paliko ir sekė Jėzumi. Raginu ir tave viską palikti ir sekti Juo. Ką reikia palikti? Savo įnorius, troškimus, patogų ir saugų gyvenimą. Palikti reikia nuodėmę, netvarkingus prisirišimus, garbes, nuopelnus – visa tai, kas trukdo būti Jėzaus mokiniu“. Homilijos pabaigoje, vyskupas Linas paragino neopresbiterį Martyną savo gyvenimą susieti su malda, nes tik ji „maitina“ tikėjimą. „Jėzus tave pašaukė ir suteikė galią Jo vardu daryti darbus. Apaštalai mylėjo Jėzų, mylėjo Bažnyčią, mylėjo žmones, kad ir kokie jie buvo netobuli. Dalinkis savo kunigiška tarnyste su tau patikėtais žmonėmis ir nešk Gerąją Naujieną ten, kur būsi“ – linkėjo Vyskupas. 

Pabaigoje buvo viešai paskelbta, kad nuo šios dienos kun. Martynas yra skiriamas į Kupiškio Kristaus Žengimo į Dangų parapijos vikaro pareigas.

Dieve, laimink kun. Martyną!

s.J.M.

Nuotraukos Vilniaus kunigų seminarijos