Panevėžio vyskupijos šimtmečio šventė Zarasų dekanate

Liepos 11 d. nuo ankstaus ryto Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios šventoriuje šurmuliavo jaunimo mugė, kurią organizavo Tiberiados broliai.

Oficialioji šventės dalis prasidėjo jaukioje Zarasų viešojoje bibliotekoje – čia buvo pristatyta knyga „Panevėžio vyskupija“. Kaip ir ankstesniuose vyskupijos šimtmečiui skirtuose dekanatų renginiuose, leidinį pristatė jo sudarytoja Jolanta Lebednykienė ir Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM.

Po knygos pristatymo visi susirinko į bažnyčios šventorių dalyvauti Šviesos procesijoje. Jos metu kiekviena Zarasų dekanato parapija kartu su savo klebonu prisistatė skaitydama Dievo Žodį, dalydamasi tikėjimo liudijimu arba prisimindama žmones, kurie savo gyvenimu ir darbais puoselėjo tikėjimą bei stiprino parapijos bendruomenę. Kiekviena parapija taip pat įteikė simbolinę dovaną, atspindinčią jos krašto savitumą. Mainais Zarasų dekanas kun. Vydas Juškėnas kiekvienai bendruomenei įteikė žibintą – Kristaus šviesos ir pašaukimo nešti tikėjimą simbolį.

Salako, Švedriškės ir Vajasiškio parapijų klebonas bei administratorius kun. Rimantas Rimkus, lydimas būrelio parapijiečių, pradėjo Šviesos procesiją. Iš Vajasiškio kilusi parapijietė Zita pasidalijo jautriu tikėjimo liudijimu. Ji prisiminė sovietmečio metus, kai, nepaisydama draudimų, organizuodavo procesijas ir jose dalyvaudavo, nors ir rizikavo sulaukti komunistinės valdžios institucijų bausmių. Ji taip pat organizavo piligrimines keliones į Lietuvos šventoves ir taip drąsiai liudijo tikėjimą. Zitos pasakojimas tapo gyvu priminimu, kad tikėjimo laisvė buvo išsaugota daugelio paprastų žmonių ištikimybės dėka.

Zarasų parapijos
Zarasų dekanas ir klebonas kun. Vydas Juškėnas kartu su parapijiečiais pristatė Zarasų parapijos istoriją. Zarasų dekanato „Carito“ vadovė prisiminė iškilią gydytojo D. Bukanto asmenybę. Jis ne tik neatlygintinai gydė vargstančiuosius, bet ir materialiai rėmė parapijos žmones, rūpinosi švietimu, prisidėjo prie gimnazijos įkūrimo bei siekė, kad šv. Mišios būtų aukojamos lietuvių kalba.
Taip pat buvo prisimintas kanauninkas V. Kapočius, palaidotas Zarasų bažnyčios šventoriuje. Jis buvo uolus tautinės ir religinės tapatybės puoselėtojas, inicijavo „Carito“ veiklą ir rūpinosi ne tik parapijos gyvenimu, bet ir mažais tikėjimo ženklais, padedančiais žmonėms kasdien gyventi tikėjimu.
Kaip simbolinę dovaną Zarasų parapija įteikė iš kelių tūkstančių popieriaus juostelių nupintą širdies formos krepšelį. Jis simbolizuoja atvirą, talpią ir kiekvieną žmogų priimančią Dievo meilę.

Dusetų ir Antalieptės parapijos
Kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas su parapijiečiais prisiminė Dusetų parapijoje dirbusius kunigus, kurie sovietmečiu stiprino tikinčiųjų dvasią, uoliai rengė žmones sakramentams ir lydėjo juos tikėjimo kelyje. Buvo pabrėžta, kad net ir išvykę gyventi kitur dusetiškiai kasmet sugrįžta į savo parapijos atlaidus, taip liudydami meilę gimtajam kraštui.
Antalieptės parapijoje buvo prisiminti kunigai Stanislovas Stakelė ir Petras Remiazas, čia darbavusios seserys širdietės, įkūrusios vaikų prieglaudą ir darželį, o atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje – kunigas Algirdas Dauknys, tapęs tikru tikėjimo žadintoju. Parapijos gyvenimą reikšmingai praturtino ir a. a. dr. Aldona Vasiliauskienė, organizavusi paskaitas bei skatinusi domėtis parapijos istorija.

Antazavės, Avilių ir Imbrado parapijos
Šių parapijų klebonas ir administratorius mgr. Vytautas Dagelis trumpai pristatė kiekvienos bendruomenės istoriją. Imbrado bažnyčia – XVIII a. architektūros paveldas. Antazavės parapijos gyvenimas neatsiejamas nuo grafų Pliaterių, kurie rūpinosi bažnyčia ir aktyviai prisidėjo prie parapijos augimo.

Baltriškės
Baltriškėms atstovavo Tiberiados brolių bendruomenė – čia gyvenantys ir iš Belgijos atvykę broliai. Baltriškės šiandien yra viena svarbiausių vaikų ir jaunimo evangelizacijos vietų Lietuvoje.
Brolių simboliškai pasėta grūdo sėkla tapo pagrindiniu vyskupo Lino Vodopjanovo OFM homilijos įvaizdžiu.

Ganytojas priminė Evangelijos palyginimą apie sėjėją ir kvietė kiekvieną paklausti savęs, kokia yra jo širdies žemė. Kaip dirva, kad duotų vaisių, turi būti paruošta, taip ir žmogaus širdis turi būti ugdoma malda, sakramentiniu gyvenimu, sekmadienio Eucharistijos šventimu ir Šventojo Rašto skaitymu. Vyskupas pabrėžė, kad Dievas savo žodį sėja ir per žmones, kurių tikėjimo liudijimus tądien visi girdėjo Šviesos kelyje.

„Jūsų dekanate pasėta daug tikėjimo sėklos, tačiau tai nėra pabaiga. Kiekvienas esate kviečiamas būti tikėjimo šviesa savo parapijoje, šeimoje, tarp giminių ir savo bendruomenėse. Tik nuolanki širdis tampa gera dirva Dievo žodžiui. Jėzus yra nuolankumo pavyzdys, o Marija teprimena mums, kad didžiausi Dievo darbai vyksta nuolankioje ir atviroje širdyje“, – sakė vyskupas.
Homilijos pabaigoje ganytojas trumpai priminė svarbiausius kiekvienos Zarasų dekanato parapijos istorijos akcentus.
Po šv. Mišių vyskupas Linas Vodopjanovas OFM įteikė padėkos raštus žmonėms, kurie savo tarnyste puoselėja parapijų gyvenimą – rūpinasi bažnyčių aplinka, telkia giedotojus, aktyviai įsitraukia į bendruomenių veiklą. Taip pat buvo pašventintas jubiliejinis Panevėžio vyskupijos medalis ir pasodintas iš Stelmužės ąžuolo gilės išaugintas ąžuoliukas.

Nuoširdūs padėkos žodžiai buvo skirti Zarasų dekanui kun. Vydui Juškėnui už jo ištikimą pastoracinę tarnystę. Dėkodamas vyskupas jam įteikė stiklinį Zarasų bažnyčios suvenyrą. Savo ruožtu dekanas padėkojo vyskupui Linui Vodopjanovui OFM už tėvišką rūpestį Panevėžio vyskupijos tikinčiaisiais ir įteikė paveikslą su Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios atvaizdu.
Iškilminga šventė baigėsi agape, nuoširdžia bendryste ir džiaugsmingu buvimu drauge.

Nuoširdi padėka skiriama jungtiniam Zarasų dekanato chorui, jo vadovei Linai bei visiems choristams, kurių giesmės padėjo dar giliau išgyventi šią padėkos Dievui dieną už Zarasų dekanatą ir Panevėžio vyskupijos šimtmetį.
s.J.M.