Burbiškio Švč. Jėzaus Širdies parapija

Rubikių g. 4A
Burbiškis
LT-29009 Anykščių r.

DVASININKAI

Adm.  lic. Andrius ŠUKYS (Leliūnai)
Mob. tel. 8 (650) 3 42 06
El. paštas parapijaparapijai@gmail.com

ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais – 13 val.

ATLAIDAI

Švč. Jėzaus Širdies (tituliniai) – 2024 m. birželio 9 d.  13 val.

DĖKOJAME UŽ JŪSŲ AUKAS IR PARAMĄ:

Pavadinimas: Burbiškio Švč. Jėzaus Širdies parapija
Adresas: Burbiškis, LT-29009 Anykščių r.
Juridinio asmens kodas:191256868
Bankas: AB ŠIAULIŲ BANKAS Utenos KAC, kodas 71811

A.s.: LT39 7181 1000 0070 0547

 BAŽNYČIOS / PARAPIJOS ISTORIJA

Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia – medinė, pastatyta 1955 m., savo forma primena gyvenamąjį namą.

1932 m. iš JAV grįžęs kunigas Pranciškus Zabiela (1876–1920–1936) už  lietuvių katalikų  Šv. Jurgio parapijos turtingos našlės patikėtus bažnyčiai įsteigti pinigus nupirko 1857 m. pastatytus Burbiškio dvaro rūmus tikslu – įruošti vietiniams gyventojams maldos namus.

1932 m. lapkričio 15 d. rūmų antajame aukšte įrengtoje koplyčioje aukotos pirmosios šv. Mišios. Po kelių dienų koplyčia perkelta į pirmąjį aukštą – patogiau žmonėms. Jai skirtos didelės patalpos, be to, iškeltos lubos, padarytas altorius.

1933 m. sausio 8 d. bažnyčią / koplyčią pašventino Leliūnų klebonas kan. Antanas Masaitis (1868–1892–1938).

1933 m.  spalio 23-ąją įsteigta parapija, bažnyčia pavadinta Švč. Jėzaus Širdies vardu.

Nuo 1936 m. čia pradėjo klebonauti  kun. Antanas Riauba (1902–1929–1940, mirė Kraslago lageryje, Sibire), kun. Juozo Tumo-Vaižganto (1869 –1893–1933) pusbrolis. Klebono A. Riaubos rūpesčiu prieš keletą metų įrengti maldos namai buvo atnaujinti, pastatyta 5×8,8 m. prestiberija, iš vietinio malūno įvesta elektra, dekoruotos sienos, nupirkta fisharmonija ir kiti bažnyčiai būtini reikmenys.

Nuo 1940 rugsėjo 15-osios iki suėmimo čia klebonavo kun. Ignas Šiaučiūnas (1905–1933–1991). Jo iniciatyva inžinierius, altorių meistras iš Šiaulių Vladas Čižauskas 1942 m. pagamino naują didįjį altorių.  Buvo pakeistos presbiterijos grindys, sutvarkytas šventorius, kuriame 1943 m. parapijos dešimtmečio proga  prie bažnyčios, t. y. buvusio dvaro rūmų kieme, pastatyta 4 metrų aukščio Kristaus Karaliaus skulptūra (autorius Benjaminas Jakševičius), sukurta „Laiminančio Kristaus“ skulptūros Palangos botanikos parke pavyzdžiu. Šis Burbiškių simbolis sovietinės okupacijos pradžioje, nuogąstaujant, kad gali būti išniekintas, buvo perkeltas į Burbiškio kapines.

1947 m.  sovietų valdžia uždarė bažnyčią, argumentuodama, kad šios buvimas rūmuose nesuderinamas su tame pat pastate veikiančios mokyklos tikslais auklėti vaikus  tarybine / ateistine dvasia.  Tikintiesiems it didžiausia valdžios malonė leista nusipirkti šalia kelio stovintį Povilo Meškausko klojimą ir ten įsirengti sau maldos namus.

1955 m. naujoji bažnytėlė, maža medinė, pristačius prieangį ir zakristiją, buvo pašventinta. Štai kodėl Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia savo forma primena gyvenamąjį namą, nors ant kraigo priekio ir yra bokštelis.

Prie bažnyčios stovi medinė varpinė.

 Manto Golubevo nuotr.