Degučių koplyčia

Degučiai
LT–32232  Zarasų r.

DVASININKAI

Kun. Vydas JUŠKĖNAS  (Zarasai)

ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais – 14 val. (I ir III mėnesio sekmadienį bei švenčių metu).
Šeštadieniais ir šiokiadieniais – sutartu laiku

ATLAIDAI

Šv. Antano Paduviečio – birželio 13 d.  (keliama į artimiausią sekmadienį)

 APIE KOPLYČIĄ

Degučiai nuo seno buvo nemažas kaimas. 1906 metais visuomenės susirinkime nutarta įkurti parapijinį centrą ir pastatyti Degučiuose bažnytėlę. Šiam sumanymui pritarė ir Zarasų dekanas kun. Juozapas Žilinskas bei Salako klebonas kun. Antanas Kryžanauskas. Betgi atsirado rimta priežastis, kuri sutrukdė degutiškiams įgyvendinti planus. Tuo metu sudegė medinė Salako bažnyčia. Kadangi Degučiai priklausė Salako parapijai, šios vietovės gyventojai turėjo prisidėti prie naujos – akmeninės Salako bažnyčios statybos. Ir tiktai 1924-aisiais Degučių gyventojai vėl galėjo rūpintis savo maldos namais.
1925 metų birželį Igno ir Jono Šeduikių namuose Salako parapijos kunigas Jurgis Martinaitis pašventino laikiną koplytėlę, pavadintą šv. Antano vardu. Kartą per mėnesį iš Salako atvažiuodavo kunigas aukoti šv. Mišių, tačiau tokia padėtis netenkino vietinių žmonių, ir jie pradėjo rūpintis gauti bažnyčiai nebenaudojamus pašto namus. Tikintieji tuomet labai entuziastingai ėmėsi remonto darbų, nes pastatas buvo labai apleistas. Namas buvo naujai apdengtas, įdėtos durys, virš stogo pastatytas nedidelis bokštelis su kryžiumi. Taigi apleistas, aplūžęs pastatas virto gražia bažnytėle. Viduje buvo įrengti trys altoriai, padaryti iš medžio, ir savo ornamentika savotiškai įdomūs bei originalūs. Didysis altorius skirtas šv. Antanui, šoniniai – Švč. Mergelės Marijos ir Švč. Jėzaus Širdžiai.
1925 m. gruodžio 27 d. Zarasų dekanato dekanas Dusetų parapijos klebonas Petras Strelčiūnas pašventino Degučių bažnyčią Šv. Antano vardu.
Sovietmečiu bažnyčia Degučiuose buvo uždaryta, jai priklausę pastatai atimti. Klebonijoje įsikūrė paštas, o bažnyčioje – Ždanovo kolūkio kultūros namai. Čia veikė ir biblioteka, vyko koncertai, buvo rodomi kino filmai. Ilgai laukė degutiškiai tos dienos, kad vėl galėtų savo bažnytėlėje melstis. Teko laukti kelis dešimtmečius. Daug žmonių tos dienos nesulaukė, iškeliavo Amžinybėn.
Tiktai 1989-aisiais, atgimimo laikais, kunigo Algirdo Dauknio iniciatyva, dar negrąžintose patalpose buvo pradėtos aukoti šv. Mišios. O 1992 metais pastatas oficialiai grąžintas Degučių katalikų bendruomenei. Padedant Zarasų dekanatui, Degučių seniūnijai, tikintiesiems, buvusi bažnyčia suremontuota, sutvarkyta, gauta bažnytinių rūbų, liturginių indų. Nuo to laiko apeigos atliekamos reguliariai. Nuo tų metų Degučių bažnyčia toliau tvarkoma. Vidinės sienos iškaltos lentelėmis, pakeistos grindys, sutvarkyta elektros instaliacija, pakeisti langai, durys. Bažnyčioje padarytas naujas altorius, sakykla, įsigytas tabernakulis, sutvarkyta presbiterija. Pastato išorės sienos taip pat apkaltos lentelėmis, nudažytos. Bažnyčios vidus papuoštas dailininko, Degučių mokyklos pedagogo Alfonso Šeduikio darbais. Tik pusė didžiulio pastato užima bažnyčia. Kitoje pusėje įrengtos Paveikslų galerija, šarvojimo salė.
Taigi Degučiuose bažnyčia atgimė, tačiau, pasivaikščiojus po miestelį, kyla daug liūdnų minčių. Buvę kultūros namai ir buvęs kolūkio administracinis pastatas – puikus rūmas baigia virsti griuvėsiais. Liūdnai atrodo ir niekam nebereikalingas tuščias valgyklos pastatas, dar vienas kitas iš kolūkio laikų likęs namas.