Piligriminė kelionė šv. Jono Pauliaus II keliais

Ankstyvą rugsėjo 17-sios rytmetį mes, 47 Panevėžio vyskupijos Gyvojo Rožinio draugijos maldininkai iš : Panevėžio – Krekenavos dekanato, Kupiškio dekanato Subačiaus parapijos, Utenos dekanato , Panevėžio miesto bei Kauno arkivyskupijos Jonavos dekanato, lydimi Panevėžio vyskupijos Gyvojo rožinio draugijos dvasios vadovo Ramygalos parapijos klebono kun. Alfredo Puško, iškeliavome į piligriminę kelionę į Lenkiją šv. popiežiaus Jono Pauliaus II keliais.

Su galinga rožinio malda, besiklausydami kunigo Alfredo prasmingos, dvasingos, katechezės , pirmiausia nuvykome į Studzienicznej. Čia Matki Božej šventovėje mus svetingai sutiko sesuo Maria Tomaszewska. Ji papasakojo bažnyčios istoriją, pasidalijo liudijimais apie stebuklus, kuriuos patyrė žmonės lankydami šią vietą, su pasitikėjimu melsdami Dievo Motiną malonių. Sesė Maria mums dovanojo rožinius, kuriuos savo rankomis laisvalaikiu daro lenkų šeima ir dovanoja mums, kad ir mes, dovanodami jų dovanotus rožinius savo draugams bei pažįstamiems skleistume rožinio maldą ir jos galią. Sesuo Maria mumis džiaugėsi ir pažadėjo mus prisiminti savo maldose. Šv. popiežius Jonas Pauliaus II yra sakęs, kad melstis rožinį tai lyg laikytis švč. Mergelės Marijos rankos.

Po susitikimo su sese, šalia esančioje Kaplica na Wyspie, šventėme Eucharistiją. Šv. Mišias aukojo mus lydėjęs kunigas Alfredas. Paaukoję Viešpačiui savo intencijas, pasimaitinę Dangiškąja duona ir pripildyti Dievo malonių, nuskubėjome į laivą, kuriuo kaip kadaise šventasis popiežius Jonas Paulius II, plaukėme kanalais į Augustavą. Kelionėje dainomis, pritariant akordionui , mus linksmino kartu plaukusi lenkų piligrimų grupė. Drauge su jais giedojome šv. Popiežiaus Jono Pauliaus ir mūsų mylimą giesmę „Viešpats pakrantėj stovėjo…“ Ir buvo visai nesvarbu, kad giedojome skirtingomis kalbomis, tačiau giesmė skambėjo labai garsiai ir nuoširdžiai, joje mes buvome viena. Taip pat aplankėme nuostabią Augustavo katedrą baziliką. Ten dalyvavome Švč. Sakramento adoracijoje. Netrumpa kelionė namo visai neprailgo, nes meldėmės rožinį ir klausėmės nepailstančio kunigo Alfredo minčių, vedančių mus į šventumą. Pripildyti Dieviško džiaugsmo, praturtėję dvasiškai, patyrę šiltą tarpusavio bendrystę, laimingi,apie vidurnaktį pasiekėme namus.

Visų piligrimų vardu, nuoširdžiausiai dėkoju Dievui už gautas malones, gerbiamai Nijolei užsurengtą nuostabią kelionę, kun. Alfredui už Dievo žodį, vedantį mus į šventumą.

Utenos dekanato Dievo Apvaizdos parapijos gyvojo rožinio vadovė Jūratė Vijeikienė
Nuotraukos Julijos Matulienės