Signatarui, Ministrui Pirmininkui kunigui Vladui Mironui – 140

Birželio 22 d. minėjome 140-ąsias Nepriklausomybės Akto signataro Vlado Mirono (1880–1953) gimimo metines. Iš šiaurės rytų Lietuvos kilęs kunigas apie dvidešimt metų dirbo Valkininkų ir Daugų parapijose, net šešiolika – vadovavo Merkinės dekanatui. Komunikabilus, energingas, taktiškas, visiems prieinamas, dosnus dvasininkas Dzūkijoje rūpinosi ne tik sielovados darbu, bet ir lietuviškos spaudos leidyba, bažnyčių remontu, steigė švietimo, ūkio, labdaros draugijų skyrius. Dar anksčiau, iškart po kunigo šventimų, 1904–1907 m. gyvendamas Vilniuje, Mironas ypač susibičiuliavo su miesto lietuviais inteligentais, ypač su Smetonų šeima. Ši lemtinga pažintis nulėmė jo gyvenimą. Kunigas įsitraukė į politinę veiklą ir dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime, Lietuvių konferencijoje, dirbo Lietuvos Taryboje. Mirono parašą matome ant svarbiausio XX a. lietuviško politinio dokumento – 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto. Kartu su kitais Tautos pažangos partijos lyderiais jis buvo išrinktas į trečiąjį Seimą ir įsikūrė Kaune.

Antanui Smetonai tapus Prezidentu, Mironas iš pradžių vadovavo Tikybos reikalų departamentui, o 1929 m. buvo paskirtas vyriausiuoju kariuomenės kapelionu, Šv. Ignoto (Įgulos) bažnyčios rektoriumi. Mironas yra vienintelis kunigas, vadovavęs Lietuvos Ministrų Kabinetui. Jo pirmininko pareigas Prezidentas net dukart patikėjo Mironui sudėtingu ir įtemptu metu – 1938 m. kovą, vėliau gruodį. 1939 m. kovo pabaigoje, po Klaipėdos krašto netekties, antrasis Mirono Ministrų Kabinetas atsistatydino, jis grįžo į mylimą Dzūkiją. Lietuvos okupacija nutraukė valstybės gyvenimą, kartu nulemdama ir jos kūrėjų tragedijas. Sovietų pareigūnai keturis kartus suėmė Mironą, 1947 m. nuteisė dešimties metų kalėjimo bausme. Jis mirė praėjus 35-eriems metams nuo lemtingos Vasario 16-osios Vladimiro kalėjime, palaidotas nežinomame kape, bet represijos neištrynė iškilios asmenybės iš jo krašto istorijos.

Lietuvos nacionalinis muziejus pakvietė kartu pagerbti Mironą Vilniaus arkivyskupijos ir Kaišiadorių vyskupijos kurijas, Lietuvos kariuomenės ordinariatą. Muziejus šioms institucijoms padovanojo knygeles ir lankstinukus apie signatarą. Leidiniai bus dalinami parapijose, kuriose dirbo šis kunigas. Rokiškio krašto muziejus, Rokiškio Juozo Keliuočio viešoji biblioteka ir Panemunio Švč. Trejybės parapija birželio 23 d. pagerbs iškilaus dvasininko ir politiko atminimą jo gimtinėje, ten pranešimą skaitys Signatarų namų muziejininkė dr. Vilma Bukaitė. Kviečiame apsilankyti šiame renginyje, uždegti žvakutę Mironui prie kenotafo Rasų kapinėse, daugiau apie jį sužinoti Signatarų namuose.

Lietuvos Nacionalinio Muziejaus Signatarų namų muziejininkai