Susitikimas – konferencija: Atnaujinkime maldą už Panevėžio vyskupiją

2018 m. spalio 27 d. Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kriptoje, vietoje, kur ilsisi a.a. vysk. K.Paltarokas, suorganizavęs pirmąjį Eucahristijos kongresą Lietuvoje (1934 m. birželio 28 – liepos 1 d.Kaune), vyskupo Lino Vodopjanovo OFM kvietimu, buvo susirinkę už Panevėžio vyskupiją besimeldžiantys adoruotojai į susitikimą – konferenciją: „Atnaujinkime maldą už Panevėžio vyskupiją“. Jau trylika metų Panevėžio katedroje dienos metu o naktį vienuolynų koplyčiose (kotryniečių, Marijos tarnaičių bei apvaizdiečių), vyksta nuolatinė adoracija už Panevėžio vyskupiją. Paskutiniu metu adoracija, kun. Rimanto Kauniečio pastebėjimu, yra šiokioje tokioje “nuokalnėje”. Tad šio susitikimo tikslas padėkoti, pasimelsti bei padrąsinti nuolatinės adoracijos maldininkus jų įsipareigojime o taip pat pakviesti naujų narių, kad ši, neišsemiama Dievo malonių vieta dar ilgai nenutrūktų.
Įžanginį žodį taręs Panevėžio vyskupas Linas OFM, susirikusiuosius padrąsino, kad kas adoruoja Jėzų Švenčiausiame Sakramente, patiria daug malonių, o ir Jėzus nėra abejingas mūsų bėdoms. Jis viską keičia. Kun. Rimantas Kaunietis savo pranešimo įžangoje adoruotojus pavadino „elitu“. Vėliau tokį palyginimą savo kalboje kun. Rimantas pagrindė paminėdamas kai kuriuos šventuosius, kurie ne tik kalbėjo apie Eucharistijos slėpinį, bet adoracijos metu patirdavo daug paguodos bei malonių savo darbams bei veiklai. Prelegentas pabrėžė, kad tokia Eucharistijos garbinimo formą, kokią dabar turime, ateina iš XIII a., įvedus devintinių, Kristaus Kūno ir Kraujo, iškilmę. Kun. Rimantas savo pranešime apie Eucharstijos teologinę prasmę dažnai citavo popiežių emeritą Benediktą XVI. Viena iš daugelio popiežiaus emerito pastabų apie adoraciją kaip malonių šaltinį yra tylos momentas. Anot Benedikto XVI, tik tokioje tyloje reikia spręsti svarbius klausimus. Kunigas prelegentas pristatė Katalikų Pasaulio leidyklos išleistą knygą, kaip praktinį vadovą adoruotojams, tai Šv. Petro Julijono Eimaro, Garbinti Dvasia ir Tiesa. Švenčiausoiojo sakaramento adoracija, 2018. Ši knyga, anot kun. Rimanto turėtų būti visose koplyčiose, kur tik vyksta adoracija.
Po turiningo kun. Rimanto pranešimo, trys svečiai iš Kauno pasidalino savo adoracijos patirtimi: ses. Aloyza, kurios tarnystė yra suorganizuoti Kauno mieste nuolatinę adoraciją. Ją atlydėjo nuolatinei adoracijai Kauno katedroje įsipareigoję Onutė bei Giedrius. Savo pasidalinime ses. Aloyza susirikusiuosius paragino ateiti prie Eucharistijos su pasitėjimu. Ji paliudijo, kaip pasitikint Juo, Viešpats per ją pakviesdavo žmones įsipareigoti adoracijai. Buvo tokių atvejų, kai į sesers pakvietimą žmonės atsiliepdavo tik po kurio laiko. Po praktinių sesers patarimų nuolatinės adoracijos organizatoriams, savo patirtimi pasidalino Onutė ir Giedrius.
Onutė pasidalino kaip jos gyvenimo sėkmė bei materialiniai dalykai, kurių nestigo, jos nepatenkinę, nes savo viduje jautė kažkokią gilią, nepaaiškinamą tuštumą. Į ses. Aloyzos pakvietimą ji atsiliepė ir su įsipareigojimu įsijungė į adoraciją. Ypatingai ją paveikė tyla prie Švenčiausiojo Sakramento. Adoracijos dėka keitėsi Onutės vertybės, kurių centre atsirado Dievas. Kita jos gauta malonė, kurios meldė, tai savęs pažinimo malonė. Dar viena Dievo dovana kurios ji meldė ir gavo per adoraciją: malonė pažinti ir pašalinti visas kliūtis, kurios iš jos atima laiką skirti Dievui.
Giedrius nuo pat jaunystės gyvenime yra labai skubėjęs jį gyventi, dėl to padaręs daug klaidų bei patyrė skaudžias jos pasėkmes. Viena iš tokių, – klaidingas supratimas, kad meilę reikia užsipelnyti. Skyrybų kaina – nepasitikėjimas savimi. Jis pamatė save „sugriuvusį“. Su tokia būsena jis atėjo į Kauno katedros adoracijos koplyčią. Čia jis galėjo būti savimi o tai pat atrado gilią vidinę ramybę. Jau ketveri metai kaip Giedrius įsipareigojęs kartą į savaitę adoruoti dvi valandas. Jis pastebėjo, kad adoracija tai vieta, kur gali dalyvauti visi, kas negali dėl tam tikrų kliūčių pilnai įsijungti į šv. Mišių auką. Šią vietą pašnekovas mato kaip vietą, per kurią, tokie asmenys gali sugrįžti į Bažnyčią.

Susitikimas –konferencija baigėsi trumpa visų dalyvių adoracija ir šv. Mišiomis, kurias aukojo vysk. Linas OFM, kun. Eugenijus Troickis bei kun. Rimantas Kaunietis. Vyskupas bei kunigai meldėsi už adoruotojus, jų intencija, bei prašė Dievo siųsti naujų narių, kurie nebijotų įsipareigoti nuolatinei adoracijai už vyskupiją. Homilijoje vyksupas trupai pakomentavęs dienos Evangeliją, paminėjo kaip adoracijos metu Dievas į mūsų prašomas maldas neskuba greit atsakyti, kaip kad mes norėtume. Kaip pavyzdį vyskupas paminėjo palaimintąjį Šarlį de Fuko (Charles de Foucauld), kuris daug meldėsi o vaisiai pasirodė tik jam mirus. Homiliją vyskupas užbaigė ragindamas prašyti šventųjų pagalbos būti su Jėzumi, dalintis savo gyvenimo patritimi su kitais, nes tokiu būdu sėjam Gerąją Naujieną. Vyskupas Linas kvietė susirikusiuosius paraginti kitus, kad ateitų pabūti prie Jėzaus, pabūti adoracijos tyloje.
Adoracija už Panevėžio vyskupiją vyksta kasdien po 8 val. Šv. Mišių, Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje. Naktinė adoraciją – kartą į savaitę vienuolynų koplyčiose:
Šeštadieniais: Marijos tarnaites, Sodų 10;
Antradieniais: kotrynietes, Aldonos g. 3;
Ketvirtadieniais: apvaizdietes, Apvaizdos takas 6.

s.J.M.