Velyknakčio pamaldos Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje

Didįjį šeštadienį  (2019 04 21) Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM kartu su kitais kunigais, Kristaus Karaliaus katedroje  vadovavo Velyknakčio liturginėms pamaldoms.

” Pagal seniausiąją tradiciją ši naktis yra „budėjimas Viešpaties garbei” ir šią naktį švenčiama Vigilija (lot. budėjimas), kaip sako Tradicija, „visų šventųjų Vigilijų motina”, primenanti šventąją Viešpaties prisikėlimo naktį. Šią naktį Bažnyčia budėdama laukia Viešpaties prisikėlimo ir švenčia įkrikščioninimo sakramentus. Velykų vigilija prasideda nusileidus saulei ir baigiasi nesubrėškus rytui. Žydai visą naktį budėdami laukdavo Viešpaties perėjimo ir išlaisvinsiančio juos iš faraono vergijos. Šitokia kasmetė žydų Velykų vigilija buvo tikrosios Kristaus Paschos, tikrojo išlaisvinimo nakties provaizdis. Bažnyčia nuo pat pradžių, ypač šia nakties Vigilija, švęsdavo kasmetinę Paschą, iškilmių iškilmę. Kristaus prisikėlimas yra mūsų tikėjimo ir vilties pamatas; per krikštą ir sutvirtinimą esame įskiepyti į Kristaus Velykų slėpinį: su juo mirę, palaidoti ir prikelti, su juo ir karaliausime. Vigilija taip pat yra Viešpaties atėjimo laukimas.Velykų vigiliją sudaro keturios dalys: po Žiburių apeigų ir Velykų šlovinimo (tai pirmoji Vigilijos dalis) Bažnyčia apmąsto stebėtinus darbus, kuriuos Dievas nuo pradžios nuveikė žmonių labui (Žodžio liturgija arba antroji dalis); tada Bažnyčia priima naujus per krikštą gimusius narius (trečioji dalis) ir kartu su jais pakviečiama prie Viešpaties jai parengto stalo, kuris yra Viešpaties mirties ir prisikėlimo atminimas (ketvirtoji dalis).Liturgija prasideda prie netoli bažnyčios paruošto laužo ugniai palaiminti. Laužo liepsna turi būti tokia, kad iš tikrųjų išsklaidytų tamsą ir nušviestų naktį. Parengiama Velykų vaško žvakė. Ji, kasmet nauja, didelė bei puošni, primena, jog Kristus yra pasaulio šviesa. Priekyje nešant Velykų žvakę – paschalą, tikintieji iškilmingai įeina į bažnyčią. Kaip Izraelio sūnūs naktį ėjo vedami ugnies stulpo, taip krikščionys eina įkandin prisikėlusio Viešpaties. Paschalo liepsna tolydžio perduodama uždegant budėjimo dalyvių rankose laikomas krikšto ar kitas žvakes. Šitokioje rankose laikomų žvakių šviesoje diakonas gieda iškilmingą Velykų šlovinimą, kuriame poetiškai apgiedamas visas Velykų slėpinys išganymo istorijoje. Antrąją Vigilijos dalį sudaro skaitymai iš Šventojo Rašto. Taip primenami šlovingi išganymo istorijos darbai. Juos apmąstome tylos pauzėmis, psalmių bei maldų giedojimais. Apeigose numatomi septyni skaitiniai iš Senojo Testamento, Įstatymo ir Pranašų – tai yra seniausia tiek Rytų, tiek Vakarų tradicija – ir du skaitiniai iš Naujojo Testamento – iš apaštalo laiško ir Evangelijos. Taip Bažnyčia, „pradėdama nuo Mozės ir primindama visus pranašus”, aiškina Kristaus Velykų slėpinį. Vadovaujantis pastoraciniais motyvais skaitinių skaičių galima sumažinti; tokiu atveju turi išlikti bent trys skaitiniai iš Senojo Testamento, Įstatymo ir Pranašų knygų; visuomet skaitomas Išėjimo knygos 14 skyrius ir giedama ten esanti giesmė. Po Senojo Testamento skaitymų giedamas himnas „Garbė Dievui aukštybėse”, priklausomai nuo vietos papročių, skambinama varpais. Taip pereinama prie Naujojo Testamento skaitymo. Perskaitomas apaštalo mokymas apie krikštą, kuris įskiepija mus į Kristaus Velykų slėpinį. Po to visi atsistoja, ir kunigas tris kartus gieda „Aleliuja”, kurio Bažnyčia negiedojo visas 40 gavėnios dienų. Galiausiai, kaip visos Žodžio liturgijos viršūnė, skelbiamas Viešpaties prisikėlimas iš Evangelijos. Trečioji Vigilijos dalis yra Krikšto liturgija. Šiuo sakramentu švenčiamas Kristaus ir mūsų perėjimas – Pascha – Velykos. Tai aiškiai išreiškiama tose bažnyčiose, kuriose yra krikštyklos, o dar labiau, kai yra įkrikščioninami suaugusieji ar krikštijami kūdikiai ir vaikai. Parapijų bažnyčiose laiminamas Krikšto vanduo, atnaujinami krikšto pažadai laikant rankose degančias krikšto žvakes. Po to šlakstoma vandeniu: taip veiksmais ir žodžiais primenamas mūsų krikštas. Eucharistijos šventimas sudaro ketvirtą Vigilijos dalį ir yra jos viršūnė, kadangi Eucharistija tikriausia prasme yra Velykų sakramentas, Kryžiaus aukos atminimas ir prisikėlusio Kristaus buvimas čia ir dabar, įkrikščioninimo užbaigimas ir išankstinis gėrėjimasis amžinosiomis Velykomis”. Paimta iš
https://www.vievioparapija.eu/skaitiniai/didzioji-velyku-liturgija/

s.J.M.