• Pradžia
  • Vyskupija
    • Apie vyskupiją
    • Istorija
    • Globėjas
    • Asmenybės
    • Asmens duomenų apsaugos ir tvarkymo taisyklės
  • Vyskupas
    • Ordinaras
    • Emeritas
    • Padėjėjai
    • Komisijos
  • Institucijos
    • Kurija
    • Bažnytinis teismas
    • Šeimos centras
    • Katechetikos centras
    • Jaunimo centras
    • Caritas
    • Rekolekcijų namai
    • Nepilnamečių apsauga
  • Kunigai
    • Kunigų sąrašas
    • Diakonai
    • Seminaristai
    • Pašaukimas į kunigystę
  • Parapijos
    • Anykščių dekanatas
    • Biržų dekanatas
    • Kupiškio dekanatas
    • Panevėžio dekanatas
    • Panevėžio-Krekenavos dekanatas
    • Pasvalio dekanatas
    • Rokiškio dekanatas
    • Utenos dekanatas
    • Zarasų dekanatas
  • Vienuolijos
    • Vyrų vienuolijos
    • Moterų vienuolijos
    • Pašaukimas į pašvęstą gyvenimą
  • Tikėjimas
    • Kodėl tikiu?
    • Jėzus Kristus
    • Šventasis Raštas
    • Įtikėti
    • Sakramentai
      • Krikštas
      • Sutvirtinimas
      • Eucharistija arba Komunija
      • Susitaikymas arba išpažintis
      • Ligonių patepimas
      • Santuoka
    • Gyventi tikėjimu
    • Esame Bažnyčia
    • Liturginiai metai
    • Kaip tapti kataliku?
  • Klausimai

Velyknakčio pamaldos Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje

Posted On 2019 Bal 21
By : Jurate
Comment: Off

Didįjį šeštadienį  (2019 04 21) Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM kartu su kitais kunigais, Kristaus Karaliaus katedroje  vadovavo Velyknakčio liturginėms pamaldoms.

” Pagal seniausiąją tradiciją ši naktis yra „budėjimas Viešpaties garbei” ir šią naktį švenčiama Vigilija (lot. budėjimas), kaip sako Tradicija, „visų šventųjų Vigilijų motina”, primenanti šventąją Viešpaties prisikėlimo naktį. Šią naktį Bažnyčia budėdama laukia Viešpaties prisikėlimo ir švenčia įkrikščioninimo sakramentus. Velykų vigilija prasideda nusileidus saulei ir baigiasi nesubrėškus rytui. Žydai visą naktį budėdami laukdavo Viešpaties perėjimo ir išlaisvinsiančio juos iš faraono vergijos. Šitokia kasmetė žydų Velykų vigilija buvo tikrosios Kristaus Paschos, tikrojo išlaisvinimo nakties provaizdis. Bažnyčia nuo pat pradžių, ypač šia nakties Vigilija, švęsdavo kasmetinę Paschą, iškilmių iškilmę. Kristaus prisikėlimas yra mūsų tikėjimo ir vilties pamatas; per krikštą ir sutvirtinimą esame įskiepyti į Kristaus Velykų slėpinį: su juo mirę, palaidoti ir prikelti, su juo ir karaliausime. Vigilija taip pat yra Viešpaties atėjimo laukimas.Velykų vigiliją sudaro keturios dalys: po Žiburių apeigų ir Velykų šlovinimo (tai pirmoji Vigilijos dalis) Bažnyčia apmąsto stebėtinus darbus, kuriuos Dievas nuo pradžios nuveikė žmonių labui (Žodžio liturgija arba antroji dalis); tada Bažnyčia priima naujus per krikštą gimusius narius (trečioji dalis) ir kartu su jais pakviečiama prie Viešpaties jai parengto stalo, kuris yra Viešpaties mirties ir prisikėlimo atminimas (ketvirtoji dalis).Liturgija prasideda prie netoli bažnyčios paruošto laužo ugniai palaiminti. Laužo liepsna turi būti tokia, kad iš tikrųjų išsklaidytų tamsą ir nušviestų naktį. Parengiama Velykų vaško žvakė. Ji, kasmet nauja, didelė bei puošni, primena, jog Kristus yra pasaulio šviesa. Priekyje nešant Velykų žvakę – paschalą, tikintieji iškilmingai įeina į bažnyčią. Kaip Izraelio sūnūs naktį ėjo vedami ugnies stulpo, taip krikščionys eina įkandin prisikėlusio Viešpaties. Paschalo liepsna tolydžio perduodama uždegant budėjimo dalyvių rankose laikomas krikšto ar kitas žvakes. Šitokioje rankose laikomų žvakių šviesoje diakonas gieda iškilmingą Velykų šlovinimą, kuriame poetiškai apgiedamas visas Velykų slėpinys išganymo istorijoje. Antrąją Vigilijos dalį sudaro skaitymai iš Šventojo Rašto. Taip primenami šlovingi išganymo istorijos darbai. Juos apmąstome tylos pauzėmis, psalmių bei maldų giedojimais. Apeigose numatomi septyni skaitiniai iš Senojo Testamento, Įstatymo ir Pranašų – tai yra seniausia tiek Rytų, tiek Vakarų tradicija – ir du skaitiniai iš Naujojo Testamento – iš apaštalo laiško ir Evangelijos. Taip Bažnyčia, „pradėdama nuo Mozės ir primindama visus pranašus”, aiškina Kristaus Velykų slėpinį. Vadovaujantis pastoraciniais motyvais skaitinių skaičių galima sumažinti; tokiu atveju turi išlikti bent trys skaitiniai iš Senojo Testamento, Įstatymo ir Pranašų knygų; visuomet skaitomas Išėjimo knygos 14 skyrius ir giedama ten esanti giesmė. Po Senojo Testamento skaitymų giedamas himnas „Garbė Dievui aukštybėse”, priklausomai nuo vietos papročių, skambinama varpais. Taip pereinama prie Naujojo Testamento skaitymo. Perskaitomas apaštalo mokymas apie krikštą, kuris įskiepija mus į Kristaus Velykų slėpinį. Po to visi atsistoja, ir kunigas tris kartus gieda „Aleliuja”, kurio Bažnyčia negiedojo visas 40 gavėnios dienų. Galiausiai, kaip visos Žodžio liturgijos viršūnė, skelbiamas Viešpaties prisikėlimas iš Evangelijos. Trečioji Vigilijos dalis yra Krikšto liturgija. Šiuo sakramentu švenčiamas Kristaus ir mūsų perėjimas – Pascha – Velykos. Tai aiškiai išreiškiama tose bažnyčiose, kuriose yra krikštyklos, o dar labiau, kai yra įkrikščioninami suaugusieji ar krikštijami kūdikiai ir vaikai. Parapijų bažnyčiose laiminamas Krikšto vanduo, atnaujinami krikšto pažadai laikant rankose degančias krikšto žvakes. Po to šlakstoma vandeniu: taip veiksmais ir žodžiais primenamas mūsų krikštas. Eucharistijos šventimas sudaro ketvirtą Vigilijos dalį ir yra jos viršūnė, kadangi Eucharistija tikriausia prasme yra Velykų sakramentas, Kryžiaus aukos atminimas ir prisikėlusio Kristaus buvimas čia ir dabar, įkrikščioninimo užbaigimas ir išankstinis gėrėjimasis amžinosiomis Velykomis”. Paimta iš
https://www.vievioparapija.eu/skaitiniai/didzioji-velyku-liturgija/

s.J.M.

Apie autorių
    Previous Story

    Didysis penktadienis Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje

    Next Story

    Panevėžio vysk. Lino Vodopjanovo OFM velykinis sveikinimas

    Vaizdo įrašas

    Dienos skaitiniai

    banner

    Naudingos nuorodos

    • Bažnyčios žinios
    • Bernardinai
    • Katalikai.lt
    • Magnificat
    • Marijos radijas
    • Mažoji studija
    • Vatikano naujienos

    Archyvas

    Parama

    MALONIAI KVIEČIAME SKIRTI 1,2% GPM PANEVĖŽIO VYSKUPIJAI

    Katalikų Bažnyčia išsilaiko iš aukų: organizuojama katechezė, maldos grupės ir rekolekcijos, sumokama bažnyčių tarnams, už komunalines paslaugas, lėšų reikia bažnyčių remontui ir tvarkymui. Tikinčiųjų aukomis išlaikomos kunigų seminarijos, labdaros organizacijos ir sielovados įstaigos. Todėl kviečiame paremti ir skirti 1,2% nuo praėjusiais metais sumokėto Gyventojų pajamų mokesčio.

    Plačiau

    Partneriai

    • Kirche in Not
    • LKRŠ
    • LVK
    • Renovabis
    • USCCB

    Kontaktai

    Upytės g. 3
    LT–35248 Panevėžys
    Raštinės tel. (45) 43 51 56
    Faks. (45) 50 04 07
    El. paštas: kurija@paneveziovyskupija.lt

    Banko pavadinimas - Swedbank AB
    Banko adresas - Konstitucijos pr. 20A, 03502, Vilnius, Lietuva
    Banko kodas S.W.I.F.T./BIC - HABALT22
    Gavėjo pavadinimas- Panevėžio vyskupijos kurija
    Gavėjo kodas - 291256520
    Atsiskaitomoji sąskaita IBAN - LT42 7300 0100 0238 2299
    Panevėžio vyskupijos kurija