Vysk. Lino Vodopjanovo OFM vizitacija Panemunėlyje

Savo vizitaciją Panemunėlyje Panevėžio vyskupijos vyskupas ordinaras Linas Vodopjanovas pradėjo penktadienį, susitikdamas su Gyvojo Rožinio narėmis bažnyčioje. Po Rožinio maldos vyskupas teiravosi, kada paprastai kalbame Rožinį bažnyčioje, kiek ratelių yra mūsų parapijoje, ragino melstis už pašaukimus. Po to vyskupas susipažino su kun. Jono Katelės muziejaus eksponatais. Apie kun. J. Katelės kunigavimo laikus, jo švietėjišką veiklą  išsamiai papasakojo Ona Levandavičiūtė (Balkevičienė), kuri yra parašiusi knygą apie kun. J. Katelę „Dievui, parapijai, Lietuvai“.

Vyskupas domėjosi Panemunėlio dabartimi, parapijos liturgija bendraudamas su ekonomine ir pastoracine tarybomis. Taip pat susitiko su Panemunėlio miestelio bendruomene, lankėsi Panemunėlio mokykloje bei seniūnijoje. Po šilto ir malonaus bendravimo parapijiečiai nekantriai laukė vyskupo aukojamų sekmadienio šv. Mišių. Iš ryto  visi rinkosi ir būriavosi šventoriuje , o tautiškai pasipuošę merginos ir pora vaikinų pasitiko gerbiamą svečią prie šventoriaus vartų. Choristai giesme pasveikino ganytoją. Po trumpos įžanginės maldos išklausėme  klebono Rokiškio dekano raportą apie Panemunėlio šv. Juozapo Globos  parapijos dabartį. Po to „Pulkim ant kelių giesme prasidėjo pasirengimas šv. Mišioms. 

Savo homilijoje vyskupas, remdamasis kunigo Matulionio archyvo  aprašu apie mūsų parapiją, papasakojo apie parapijos  atsiradimą  1772 m. Dvarininko J. Parafinavičiaus iniciatyva 1792 m. buvo pastatyta pirmoji bažnyčia, kuriai  suteiktas  šv. Juozapo Globos titulas. Vyskupas papasakojo apie Žemaičių vyskupijos, kuriai priklausė ir šis kraštas,  vyskupų  vizitacijas: vyskupo M. Valančiaus – 1851, 1859, vysk. A. K. Beresnevičiaus 1877, Paliulionio 1888, kuris pašventino parapijos kapines. Priminė dabartinės Panemunėlio bažnyčios statybą -nuo 1898 pašventintų pamatų iki 1910 m. , kai ši bažnyčia buvo  užbaigta statyti. Minėjo  kun. J. Katelės švietėjišką veiklą, sukurtą knygnešių tinklą.

 Primindamas popiežiaus dažnai minimas šaknis, vyskupas pabrėžė, kad turint šaknis, t.y. garbingą praeitį, turime žiūrėti ir į ateitį. Mūsų tikėjimas remiasi  Evangelija, sakramentų, sekmadienių šventimu, meile savo artimui. Kvietė melstis už artimuosius. Linkėjo, kad mūsų parapijoje dar ilgus ilgus metus būtų gyvas tikėjimas, kad būtų girdima, jog  šioje parapijoje visu pirma meldžiamasi, kad  stiprėtų mūsų  visų tikėjimas. Padėkoję vyskupui už apsilankymą ir palaiminimą, sustojome ant bažnyčios laiptų bendrai nuotraukai. Ypač džiaugėsi pakalbintos  močiutės ir visi, galėję paspausti vyskupo ranką atsisveikinant. Tikimės malonaus ir prasmingo bendravimo  su vyskupu vasarą  Gyvojo Rožinio kongreso, kuris vyks  mūsų parapijoje, metu.

Tekstas Virginijos Mikalauskienės

Nuotraukos Panevėžio vyskupijos