Žolinės atlaidų šventinimas Krekenavoje įtrauktas į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą

Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė Žolinės atlaidų šventinimas Krekenavoje. Senojoje tradicinėje kaimo bendruomenėje per Žolinę buvo švenčiama augmenijos branda ir dėkojama už derlių, ūkininkai ruošdavo vaišes, lankydavo vieni kitus. Įsigalėjus krikščionybei, Žolinė sutapatinta su Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena. Šventės sakralumą, svarbą ir ilgametės tradicijos tęstinumą Aukštaitijos regione atspindi Didieji Krekenavos Žolinės atlaidai, žinomi nuo XV a. pab.

Krekenaviškiams Žolinės yra atsinaujinimo šventė, proga sukviesti gimines ir draugus, surengti kermošių, ragauti vasaros pabaigai būdingų vaišių. Žolynų puokščių ruošimas, vainikų, bromų pynimas – senas vietos paprotys, kurį atgaivino ir tęsia parapijos bendruomenė. Tikima, kad per pamaldas pašventintos puokštelės, kruopščiai surištos iš skirtingas simbolines reikšmes turinčių augalų, atlieka apsauginę funkciją – jos, laikomos garbingoje namų vietoje, atbaido nelaimes, o prieš Velykas su verba yra pagarbiai sudeginamos. (Lietuvos nacionalinio kultūros centro informacija) http://lnkc.lt/…/Dar-septyniais-reiskiniais…/137569

Krekenavos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų parapija

Nuotrauka Panevėžio vyskupijos