Antazavės bažnyčioje konsekruotas naujas altorius

Rugsėjo 6 dieną, sekmadienį, Antazavėje vyko didelės iškilmės – Dievo Apvaizdos bažnyčioje konsekruotas naujas altorius. Iškilmingas šv. Mišias aukojo ir konsekravimo apeigas atliko JE Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, talkino Zarasų dekanas kun. Vydas Juškėnas, Dusetų klebonas kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas, vargonavo maestro Zita Lukošiūnienė.  

Naujo altoriaus šventinimas – nekasdienis įvykis visos Lietuvos bažnyčioje. Tai didelė šventė ir mažutei Antazavės Dievo Apvaizdos parapijai, ir visam Zarasų dekanatui, tad žmonių susirinko gausiai.

JE vyskupas Linas išsamiai papasakojo, kokia reikšmė liturgijoje tenka altoriaus stalui – tai vieta, kur vyksta šv. Eucharistijos slėpinys, duona ir vynas pavirsta Kristaus Kūnu ir Krauju. Tai svarbiausia ir labiausiai gerbiama bažnyčios vieta (kartu su pulpitu, kur skaitomas Dievo žodis, ir vyskupo sostu). Mišių aukoje prisimename Paskutinę vakarienę, kurią Kristus valgė su savo mokiniais, kai aukodamas duoną ir vyną prisakė tai daryti Jo atminimui.

Vakarų bažnyčiose įprasta, kad altorius būtų nekilnojamas, dažniausiai akmeninis arba akmeniniu viršumi. Taip pat yra tradicija yra dėti kurio nors Visuotinės Bažnyčios kankinio ar šventojo relikviją.

Deja, per ilgus sovietmečio metus nuskurdintos bažnyčios dar ir šiandien ne kiekviena turi deramą altorių. Mišios neretai aukojamos ant fanerinių, laikinai sukaltų ir ilgiems metams likusių altorių. Tad JE vyskupas pasidžiaugė, kad Antazavės klebono kun. Vytauto Dagelio iniciatyva ir su parapijiečių bei geradarių pagalba pavyko pagaminti iš medžio masyvo drožtą, auksuotomis detalėmis puoštą meistro Vilmanto Adamonio altorinį stalą su marmuriniu viršumi. Taip pat pagamintas ir naujas pulpitas Dievo žodžio skaitiniams. JE vyskupo dėka atvežta ir į altorių įdėta ir Motinos Teresės Kalkutietės relikvija.

Altoriaus pašventinimo apeigos susideda iš kelių dalių. Pašventintu krizmos aliejumi daromas kryžiaus ženklas keturiuose stalo kampuose ir centre, taip prisimenant penkias Kristaus žaizdas – kojose, rankose ir širdyje. Likęs aliejus pilamas ir įtrinamas į stalo viršų. Tada taip pat penkiose vietose statomi smilkalai, altorius smilkomas iš visų pusių. Galiausiai jis užtiesiamas baltomis staltiesėmis, kurios simbolizuoja Kristaus įkapių drobules, statomos ir uždegamos žvakės – Prisikėlimo šviesa. Taip įprasminama katalikų tikėjimo šerdis – Kristaus auka dėl žmonijos išganymo ir vardan prisikėlimo.

To sekmadienio Evangelijoje girdėti Kristaus žodžiai kaip niekad tiko mažai Antazavės parapijai: „Ir dar sakau jums: jeigu kas iš jūsų susitars žemėje dviese melsti kokio dalyko, jiems mano dangiškasis Tėvas jį suteiks. Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų.“ (Mt 18, 19–20) Vyskupas drąsino vis mažėjančios parapijos tikinčiuosius neprarasti vilties ir tikėjimo šviesos – net ir tada, jei, neduok Dieve, bažnyčia vis labiau tuštės. Taip pat vyskupas priminė šv. Motinos Teresės Kalkutietės gyvenimo ir tarnystės vargšams pavyzdį, ragindamas ir mus, tikinčiuosius, sekti jos pavyzdžiu, pastebėti šalia savęs esantį ir būti jam atrama.

Po iškilmingų šv. Mišių JE vyskupas Linas pakvietė Antazavės kleboną ir seniūną pasirašyti altoriaus konsekracijos aktą.

Šventinėje agapėje vyskupui ir svečiams kunigams dėkojo Antazavės seniūnas Algirdas Lekaveckas ir bendruomenės pirmininkė Danutė Skardinskienė, vyskupui įteikta naminės duonos ir šio krašto bičių medaus.

Iškilmės proga dera prisiminti, altoriaus, pulpito pagaminimas ir presbiterijos remonto darbai nebūtų įmanomi be parapijiečių ir bažnyčios geradarių aukų ir darbo. Juk pagaminus naują altorių teko imtis ir presbiterijos remonto. Nuimti neautentiški laipteliai, naujai išlietos grindys, paklota nauja danga, perdažyti šoniniai presbiterijos suolai. Presbiterijos remonto darbus iš dalies rėmė Zarasų rajono savivaldybė (pagal NVO ir religinių bendruomenių dalinio finansavimo programą). Altoriaus gamybą mecenavo Vidmantas Kanopa, Leta ir Petras Vainorai. Klebonas dėkoja visiems aukotojams ir geradariams.

Indrė Klimkaitė

Nuotraukos Indrės Klimkaitės