Tarptautinė mokslinė konferencija skirta Dievo tarnui kun. Alfonsui Lipniūnui

Rugsėjo 4 d. Panevėžio kolegijoje įvyko tarptautinė mokslinė konferencija „Švietėjas, nešęs žmonėms viltį”, skirta Dievo tarnui kun. Alfonsui Lipniūnui atminti ir pagerbti. Konferencija sutraukė bene 100 dalyvių, įvairiausių sričių atstovų – pašvęstųjų, kunigų, politikų, pasauliečių, įvairių bendruomenių narių.

Pirmoji konferencijos dalis, vesta kun. dr. Gedimino Jankūno ir dr. Aldonos Vasiliauskienės, prasidėjo Panevėžio vyskupo Lino Vodopjanovo OFM sveikinimo žodžiu, kuriame vyskupas gražiai atskleidė ir šiokį tokį Dievo tarno ryšį su jo gimtąja Nida – kurorte gyveno ir dirbo A. Lipniūno giminaitis, vaikų gydytojas, pavarde Lipnickas, taip pat garsėjęs savo gerumu ir atjauta žmonėms.

Konferencija buvo itin svarbi tuo, kad joje pranešimus skaitė svarbūs mokslo srities atstovai. Vienas iš jų – dr. Arūnas Bubnys, pristatęs kun. A. Lipniūno švietėjišką ir visuomeninę veiklą 1939-1943 m. Vilniuje. Itin reikšminga tai, kad pasaulietis mokslininkas apie kunigą atsiliepė kaip apie šventąjį. Istorikas, žmogus, tyrinėjantis faktus, drąsiai pripažino, kad visas kun. Alfonso gyvenimas yra šventumą liudijantis ženklas.

Kun. dr. Gediminas Jankūnas, kalbėjęs apie naujai išleistą Dievo tarno knygelę „Lauko lelijos”, priminė, koks tai yra svarbus mums dvasinis palikimas, aktualus ir šiandienai. Kun. Gediminas pabrėže dvasinę Dievo tarno pusę. Supažindindamas klausytojus su jo dienoraščio fragmentais, kunigas padėjo suvokti, kaip kun. Alfonsas subrendo iki „Lauko lelijų” parašymo. Tai yra jo dvasinio gyvenimo vaisius, kuris leidžia dar labiau pažinti kun. Lipniūno vidų.

Konferencijoje itin smagu buvo sulaukti ir pal. Teofiliaus Matulionio beatifikacijos bylos postulatoriaus kun. Mariaus Talučio. Kunigas savo pranešime priminė, kad mes, kaip tauta, esame turtingi savo kankiniais, Dievo tarnais, palaimintaisias, kurie nepaliaudami meldžia už mus. Lietuvių tautos unikalus dvasingumas yra pažįstamas per mūsų šventųjų ypatingus bruožus.

Esant nepaprastajai padėčiai tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje, neturėjome galimybės išvysti viešnių iš kaimyninės Lenkijos. Tačiau nelikome nuskriausti, kun. Vitalijus Kodis pristatė ir perskaitė išverstus pranešimus. Lektorė Elżbieta Grot, Štuthofo koncentracijos stovyklos muziejaus atstovė, pasidalino apie kalinių atsikinikus, kuriuose Alfonsas ryškėjo kaip lyderis ar šventasis. Tai žmogus, kuriame slypėjo didźiulė jėga, jo stiprybė leido jam pradėti religinį gyvenimą lageryje, aukoti šv. Mišias, teikti kunigiškus patarnavimus. Žmonės buvo suburti maldai, tarnystei, o tai rodo kun. Alfonso šventumą – tik per jo rankas į Štuthofą Eucharistijoje įžengdavo Viešpats.

dr. Danuta Dettlaf  parengė pranešimą apie Pucko miestelio gyventojus, jų pasitikėjimą kin. Alfonso užtarimu. Šiame miestelyje žmonės turi gyvą atmintį, nors tai yra karta, kuri gyvai taip ir nesutiko Dievo tarno. Ypač svarbu paminėt taii, kad pasaulyje esant pandemijai, Pucko parapijos klebonas pavedė savo tikinčiuosius kun. Lipniūno globai, tikėdamas jo užtarimu. Tai rodo, kad žmonėms jis nėra svetimas ar nepažįstamas, kažkada gyvenęs kunigas. Jis yra savas ir artimas, patikimas globėjas.

Konferencijos pranešimus užbaigė dr. Aldona Vasiliauskienė, kuri ypač įdomiai ir išsamiai pateikė kun. Alfonso veiklos vingius jaunimo sielovadoje. Lektorė išryškino ypač didelį kun. Lipniūno užsidegimą tarnauti jaunam žmogui, nepaisant visų pavojingų sąlygų, kunigas tai darė nuoširdžiai ir kūrybingai, rodydamas pavyzdį ir dabartinei kartai.

Antroji viso renginio dalis prasidėjo šv. Mišiomis Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje, kur buvo meldžiama, jog Dievo tarnas Alfonsas būtų iškeltas altoriaus garbėn. Homilijoje vysk. emeritas Jonas Kauneckas akcentavo jo tarnystę Dievui ir žmonėms, netgi ir apaštalo Pauliaus laiškuose įžvelgdamas Alfonso asmenybę.

Po Mišių vyko trumpa meninė programa, kurią vedė Albina Saladūnaitė, pasirodė Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos moksleiviai, ateitininkų organizacijos atstovai bei itin gilų ir prasmingą eilėraštį „Kun. Alfonso išpažintis” skaitė aktorius Albinas Keleris.

Netikėta ir itin gražu tai, kad mokslinėje konferencijoje daug vietos buvo dvasiniams dalykams, gilioms tikėjimo mintims, įžvalgoms. Dalyviai, neabejotina, praturtėjo ne tik intelektualine, bet ir dvasine prasme.

Dievo tarne kun. Alfonsai, melski už mus!

Tekstas Dovilės Skropuskaitės

Nuotraukos Panevėžio vyskupijos