Didžiojo Penktadienio liturgija Panevėžio katedroje
Didįjį Penktadienį Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje, vyskupijos Ganytojas kartu su kunigais šventė Didžiojo Penktadienio liturgiją.
” Viešpaties kančios Didysis penktadienis. Diena, kai „yra paaukotas mūsų Velykų Avinėlis, Kristus”, kaip sako Apaštalas, Bažnyčia, apmąstydama savo Viešpaties ir Sužadėtinio kančią ir adoruodama Kryžių, prisimena savo gimimą iš mirštančio ant Kryžiaus Jėzaus šono ir maldauja viso pasaulio išgelbėjimo. Pagal seną tradiciją Bažnyčia nešvenčia Eucharistijos. Didysis penktadienis yra visai Bažnyčiai privaloma atgailos diena, pažymima pasninku ir abstinencija. Šią dieną griežtai draudžiama švęsti sakramentus, išskyrus Atgailos ir Ligonių patepimo. Jei tą dieną yra laidotuvės, apeigos atliekamos be giesmių, be vargonų ir be varpų. Maždaug apie penkioliktą – Viešpaties mirties – valandą ar vėliau švenčiama trijų dalių Viešpaties kančios liturgija, kurioje klausomasi Dievo žodžio, pagerbiamas Kryžius, maitinamasi šventąja Komunija iš vakarykštės Eucharistijos duonos, saugotos ir adoruotos bažnyčioje.
Liturgija prasideda tyliu kunigų ir patarnautojų atėjimu prie altoriaus. Kunigas ir patarnautojai parpuola veidu žemyn. Parpuolimas yra būdinga šio penktadienio apeiga, kuri žymi žemiškojo žmogaus nusižeminimą bei Bažnyčios liūdesį ir skausmą. Išklausius Dievo žodį, pagal iš seniausių laikų perduotą tekstą ir formą, atliekama Visuotinė malda. Tiek savo eiliškumu, tiek intencijų platumu, ji yra pavyzdys visų metų Bažnyčios maldai. Taip išreiškiama visuotinė Kristaus, prikalto ant Kryžiaus dėl viso pasaulio išganymo, kančios vertė. Paskui pagerbiamas Kryžius: kunigas kviečia pagerbti Kryžių, jis atidengiamas, tikintieji išreiškia pagarbą giesme, pagarbia tyla, priklaupimu. Svarbiausias šių apeigų elementas yra asmeninis Kryžiaus pagerbimas. Visiems pagerbus Kryžių, altorius parengiamas Komunijai. Maitinamės Eucharistine duona iš vakarykštės Eucharistijos. Po Komunijos likusi duona suvalgoma arba išnešama į parengtą vietą už bažnyčios. Bažnyčioje nelieka net Eucharistinės duonos. Šitaip parodoma visa Kristaus mirties baisybė. Labai prasminga, kad šiandien liturgija visiškai nenumato persižegnojimo. Liturgija baigiama palaiminimu, išsiskirstoma tyloje, paliekama pinigų auka Jeruzalės miestui. Šiandien pinigais su Viešpaties kančios ir mirties miestu dalijasi visi krikščionys. Bažnyčioje parengiama tinkama vieta Viešpaties Kryžiui, kad tikintieji galėtų jį pagerbti ir pabučiuoti, susikaupti meditacijai”.
Tekstas iš www.magnificat.lt
Nuotraukos Panevėžio vyskupijos