Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros parapijos vizitacija

         Sausio 29–30 dienomis Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM pradėjo kanoninę Panevėžio Kristaus Karaliaus parapijos vizitaciją. Šiomis dienomis Katedros parapijos admin. kun. Eugenijus Troickis pasirūpino suorganizuoti keliolika vyskupo Lino OFM susitikimų su Katedros parapijos teritorijoje esančių įstaigų vadovais ar jų atstovais.

          Sausio 29 d. Vyskupas ir Katedros administratorius susitiko su Panevėžio miesto savivaldybės l. e. p. meru Aleksu Varna, darželio bendruomene Gintarėlis, Šv. Juozapo globos namų direktoriumi Patriku Skrudupiu, Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininku, vidaus tarnybos pulkininku Algirdu Rudžiu, Panevėžio infekcinės ligoninės vyr. gyd. Eugenijumi Preidžiu, UAB Prejolės vadovu ir J. Balčikonio gimnazijos direktoriumi Raimondu Dambrausku.

         Sekančią dieną, sausio 30-ąją, buvo aplankyta Panevėžio kolegija (dir. dr. Gediminas Sargūnas), Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka (dir. Jurgita Bugailiškienė), Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (VPK) (virš. Egidijus Lapinskas), Muzikinis teatras (vad. Vidmantas Kapučinskas), UAB Dominari, Panevėžio apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūra (vyr. prok. Sandra Povilonienė).

            Tądien 18 val. vysk. Linas Vodopjanovas OFM, admin. kun. Eugenijus Troickis, l. e. dekano p. Pavel Andžejevski ir kun. Rimantas Kaunietis aukojo šv. Mišias Švč. Trejybės rektorate, kuris priklauso Katedros parapijai. Po šv. Mišių rektorius kun. Pavelas pakvietė vyskupą Liną OFM, kun. Eugenijų, kun. Rimantą ir kun. Vitalijų Kodį  bendrystei bei vakarienei. 

          Penktadienio, t. y. vasario 1-osios, vakarą Vyskupas taip pat susitiko ir su gausiu Katedros parapijos darbuotojų būriu.

          Sekmadienį, vasario 3-ąją – paskutinę vizitacijos dieną, prieš 12 val. šv. Mišias admin. kun. Eugenijus Troickis vyskupui Linui Vodopjanovui OFM bei visiems susirinkusiesiems perskaitė  trumpą paskutiniųjų metų ataskaitą apie parapijos situaciją, veiklas, pristatė atliktus bei planuojamus darbus. Po ataskaitos vyko šv. Mišios, kurias aukojo vysk. Linas OFM ir Katedros administratorius Eugenijus.

           Vyskupas homiliją pradėjo pastebėjimu: remiantis archyve rastais dokumentais, paskutinė šios – kankinio vyskupo Šv. Stanislovo – parapijos vizitaciją 1925 m. atliko Žemaičių vysk. Pranciškus Karevičius, t. y. dar prieš įsteigiant Panevėžio vyskupiją bei Kristaus Karaliaus katedrą. Tuometinis klebonas Jonas Macijauskas savo ataskaitoje rašė, kad parapijoje 1914 m. buvo iki 5000 parapijiečių, o 1925 m. – daugiau kaip  6000. Situacija pasikeičia, kai 1926 m. popiežiaus Pijaus XI apaštališkąja konstitucija įsteigiama Panevėžio vyskupija ir būsima Vyskupo katedra, suteikiant jai Kristaus Karaliaus vardą, o jos vyskupu paskiriamas Kazimieras Paltarokas. Tad daugiausia rūpesčio dėl Katedros statybų, įrengimo bei puošybos teko pirmajam Panevėžio vyskupijos vyskupui. (Istorinę katedros statybos proceso informaciją bei kitų detalių galima rasti Katedros parapijos internetinėje svetainėje http://paneveziokatedra.lt/katedra/istorija/; s. J. M.).

         Vyskupas Linas Vodopjanovas OFM pateikė įdomių, ko gero, ne visiems žinomų faktų, susijusių su Katedros parapija. Antai, 1937 m. parapijoje buvo kelios koplyčios: moterų kalėjime, Vyskupo ir moterų vienuolynuose. Tais pačiais metais Panevėžyje  katalikų buvo maždaug 8700, rusų stačiatikių apie 500, lenkų apie 1300, vokiečių apie 80, karaimų apie 120, o žydų buvo apie 7000. Vyskupas akcentavo, kad tokia tautybių ir religijų išpažinėjų įvairovė netrukdė vieniems su kitais sugyventi. Kaip dabar, taip ir anuomet parapijoje veikė įvairiausių grupių vaikams ir jaunimui, kurios savo darbais bei veikla apėmė įvairias sritis.

           „Tikriausiai ne visi žino, – sakė Vyskupas, – kad altoriai ir tabernakulis yra pagaminti vokiečių meistrų ir  nupirkti bei pargabenti iš Šiaurės Italijos“.

          Vysk. Linas OFM retoriškai paklausė susirinkusiųjų: „Ar jums niekada nekilo klausimas, kodėl Katedroje nėra vitražų?“ Atsakymą Vyskupas vėlgi radęs archyvuose. Kaune gyvenantis dailininkas – vitražistas, Stasys Ušinskas 1947 m. lapkričio 18 d. siūlydamas vysk. Kazimierui Paltarokui, kad Katedrai reiktų vitražų. Pritardamas idėjai, Vyskupas rašęs, kad prie didžiojo altoriaus abiejose pusėse turėtų būti po vitražą. Viename jų pavaizduotas Šv. popiežius Grigalius Didysis, o kitame – vysk. Mykolas Giedraitis. Vyskupo vitražas turėtų būti sukurtas pagal paveikslą, kabėjusį didžiojoje seminarijoje: klūpantis priešais altorių o angelas laikantis pastoralą. “Kodėl iki šiol nėra vitražų, sakė Vyskupas, – sudėtinga atsakyti. Greičiausiai po karo tiesiog buvo sunku surasti šiam tikslui lėšų“.  

            Vyskupas Linas OFM susirinkusiesiems priminė, kad jau seniai Palaimintuoju neoficialiai  laikytas lietuvis – iš Kaišiadorių vyskupijos kilęs Mykolas Giedraitis tik pernai popiežiaus Pranciškaus formaliai paskelbtas Palaimintuoju.

             Baigdamas homiliją, tiksliau sakant, istorinę Katedros parapijos apžvalgą, Vyskupas priminė, kad viskas, kas matoma Katedroje, neatsirado savaime. Daug žmonių darbavosi, kad ji būtų graži ir jauki maldos vieta. Vien nuoširdaus darbo nepakakę – reikėję nemažai ir pinigų. Tuo tikslu 1926 metų birželį naujai suformuota Panevėžio dekanų konferencija įvedė mokesčius Katedros statybai palaikyti; rugsėjo vidury vyskupas Kazimieras Paltarokas pats paaukojęs 1000 litų, tais laikais labai didelę sumą. Vyskupas Linas OFM dar priminė, kad mokesčiai buvę uždėti net ir kunigams, kad yra išlikę raštų, kuriuose jie skundžiasi ir prašo vyskupo Paltaroko atleisti nuo jų, nes nebeišgyvena.

           „Labai dažnai yra taip – kas gražu, tas ir brangu. Prašykime Dievą, kad šie mūrai keltų mūsų širdis į Dievą, nes mes esame kviečiami pažinti gyvąją Bažnyčią“, – sakė Vyskupas Linas Vodopjanovas OFM,homiliją užbaigdamas linkėjimu, kad šioje parapijoje niekados netrūktų Dievą ir artimą mylinčių širdžių.

s.J.M.